Sukurtas matematinis modelis mažinti lyčių nelygybei švietime
Visuomenė Švietimo politika Darbo rinka Moksliniai tyrimai Vilniaus universitetas Ispanija Europa
Vilnius, balandžio 19 d. (ELTA).
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė su Ispanijos tyrėjais sukūrė matematinį modelį, leidžiantį analizuoti lyčių nelygybę švietime bei padedantį rasti efektyviausias strategijas jai mažinti skirtingose Europos šalyse.
Analizuodamas situaciją 93 Europos regionuose, modelis vertina keturis Europos Komisijos (EK) naudojamus rodiklius: aukštąjį išsilavinimą, suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi veikloje, anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių asmenų skaičių bei nedirbančiųjų ir nesimokančiųjų dalį.
Mokslininkai nustatė, kad moterys Europoje dažniau nei vyrai įgyja aukštąjį išsilavinimą ir aktyviau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą veiklose. Vidutiniškai 38,5 proc. moterų yra baigusios aukštąjį mokslą, vyrų dalis siekia 32 proc.
„Didžiausias atotrūkis fiksuojamas būtent aukštojo išsilavinimo srityje – Europos Sąjungos vidurkis yra 6,5 proc., o Lietuvoje šis atotrūkis siekia 15,6 proc. Dar didesnis atotrūkis aukštojo išsilavinimo srityje, kilęs dėl itin aukštų moterų rezultatų, palyginti su vyrais, nustatytas Švedijoje, Islandijoje, Estijoje ir Latvijoje“, – pranešime spaudai cituojama viena iš modelio kūrėjų VU mokslininkė Dovilė Stumbrienė.
Pasak jos, mažiausias atotrūkis pagal šį rodiklį fiksuojamas Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje. Tuo metu didžiausias bendras lyčių atotrūkis švietime – Islandijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Lietuvoje ir kai kuriuose Lenkijos, Suomijos bei Ispanijos regionuose.
Duomenys atskleidė, kad moterų darbo užmokestis išlieka mažesnis nei vyrų.
„Sodros“ šių metų duomenimis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis siekė 8,5 proc., arba 108 eurus „į rankas“. Vyrai vidutiniškai uždirbo 1 530 eurų, o moterys– 1 422 eurus.
VU docentė Lina Šumskaitė pažymi, kad atlyginimų atotrūkis susijęs su moterų ir vyrų pasirenkamomis profesijomis. Anot jos, ten, kur algos yra didžiausios, pavyzdžiui, teisės, informacinių technologijų, inžinerijos srityse, moterų paprastai yra mažiau.
L. Šumskaitė pastebi, kad nors atlyginimų atotrūkis tarp moterų ir vyrų mažėja, neapmokamo darbo našta išlieka problemine sritimi – vyrauja netolygus buities darbų pasidalijimas, o didžioji dalis vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros vis dar tenka moterims.
„Dėl to moterims yra sudėtingiau eiti vadovaujamas pareigas. Vaikų susilaukusios moterys ilgesniam laikui atsitraukia nuo darbo rinkos, ilgiau būna namuose. Nors įmonės deda pastangas, kad jos sugrįžtų į tą pačią darbovietę, bet dažnai jos grįžta į žemesnes pareigas arba į tas pačias, bet negali konkuruoti su kolegomis, kurie dirbo jų vaiko priežiūros atostogų metu“, – teigė L. Šumskaitė.
Nors Lietuvoje mėnesio trukmės tėvystės atostogų išeina dauguma vyrų, ilgesniam laikui tam ryžtasi tik maždaug pusė.
person ELTA (ELTA)
Būsimos Vengrijos vyriausybės ir Europos Sąjungos atstovai aptarė galimybę atblokuoti įšaldytas ES lėšas. Diskusijos vyko dėl susirūpinimo korupcija ir teisinės valstybės principų laikymosi Vengrijoje.
Būsimasis Vengrijos premjeras Peteris Magyaras teigia, kad ES lėšos yra kompensacija už Vengrijos įmokas ir indėlį į Europą, o ne išmalda.
P. Magyaras akcentuoja, kad norima rasti sprendimus, o ne pasiteisinimus dėl klaidų, padarytų kadenciją baigiančios vyriausybės.arrow_forward