Vyriausybės analitikai: didesnis GPM ir pelno mokestis BVP augimą lėtins iki 0,3 proc. punkto

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA).

Seimo priimta mokesčių pertvarka, į kurią įeina didesnis pelno ir gyventojų pajamų mokestis (GPM), šalies ekonomikos augimą vidutiniu laikotarpiu realiai lėtinti gali iki 0,3 proc. punktų, vertina Vyriausybės analitikai.

Pagal Finansų ministerijos siūlymą, Seimas nusprendė nuo kitų metų gyventojų pajamas sumuoti ir apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Praėjusią savaitę parlamentas taip pat 1 proc. punktu padidino pelno mokestį – stambioms įmonėms nuo kitų metų galios 17 proc. tarifas, smulkioms ir vidutinėms – 7 proc.

„Tikėtina, kad po verslo pajamų pardavimo sumavimo apribojimų ir kitų pelno mokesčių išimčių realus poveikis bus apie 0,3 proc. punkto mažesnis BVP“, – rodo Vyriausybės analizė.

Skaičiuojama, kad dėl suminio GPM ir pelno apmokestinimo pokyčių poveikio Lietuvos ekonomika vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, bus nuo 0,1 iki 0,78 proc. punkto mažesnė, lyginant su scenarijumi, jei reforma nebūtų daroma.

Premjero Gintauto Palucko teigimu, nauji mokesčių pakeitimai beveik neturėtų įtakos šalies ekonomikos konkurencingumui.

„Nors aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms mokesčiai šiek tiek didėja, pokytis labai nedidelis – efektyvus (GPM – ELTA) tarifas padidės tik apie 2 proc. punktus tiems, kurie uždirba nuo 3 iki 5 vidutinių atlyginimų. Todėl prognozuojama, kad bendras poveikis ekonomikai bus labai nedidelis“, – komentare Eltai teigia Vyriausybės vadovas.

Vyriausybės analitikų teigimu, 130 mln. eurų didesnis pelno mokesčio surinkimas (0,15 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, BVP) Lietuvos ekonomiką sumažins nuo 0,045 iki 0,38 proc.

Tuo metu GPM pakeitimai, biudžeto surinkimą didinantys apie 280 mln. eurų (0,4 proc. nuo BVP), šalies ūkio augimą, skaičiuojama, lėtins nuo 0,05 iki 0,4 proc.

Poveikis ekonomikai apskaičiuotas remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) tyrime nustatytu elastingumu.

Analizė rodo, kad šiuo metu šalyje nuo vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) sumokama apie 39,3 proc. mokesčių, o po reformos iki 3 VDU (7 tūkst. eurų per mėnesį) uždirbantiems asmenims reikšmingų pokyčių esą nenumatoma. 

Tuo metu asmenims, uždirbantiems nuo 3 VDU iki 5 VDU per mėnesį, efektyvus tarifas padidės apie 2 proc. punkto.

„Darbo mokesčių našta (GPM ir „Sodros“ įmokos) išlieka ties EBPO vidurkiu“, – teigia G. Paluckas.

Jo teigimu, stambioms įmonėms taikomas 17 proc. pelno mokestis šalyje ir toliau liks vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje (ES) – daugelyje kitų šalių jis siekia 20–30 proc., o kai kur šį skaičių viršija. 

Pelno mokesčio vidurkis EBPO šalyse siekia 24 proc., Latvijoje ir Estijoje siekia atitinkamai 20 ir 22 proc.

Skaičiuojama, kad bendrai 1 proc. GPM ir pelno mokesčių padidinimas šalies BVP vidutiniu laikotarpiu sumažina nuo 0,15 iki 1,25 proc.

Nauji mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.