G. Nausėda: Europos valstybės turi imtis atsakomybės už gynybą čia ir dabar

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA).

Europos Sąjungai (ES) priklausančios NATO šalys turi būti pavyzdys kitoms Aljanso narėms, siekiant užsibrėžto finansavimo gynybai tikslo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Nors šią savaitę vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo pasiekti geri sprendimai, pasak valstybės vadovo, tai dar negarantuoja, kad kiekviena sąjungininkė vienodai jų laikysis.

„Šiandien mes tikrai nemažai kalbėjome apie tai, kad NATO viršūnių susitikimas davė puikias gaires, tačiau jis negarantuoja 5 proc. BVP gynybai pasiekimo sklandžiai, metai iš metų – ypač, jei yra politinės valios trūkumas“, – po Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimo ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad pradžioje turime padaryti labai rimtus žingsnius, kurie pademonstruotų NATO viršūnių susitikimų rimtumą ir tai pirmiausia turi padaryti ES valstybės“, – aiškino prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, Lietuva ir didelė dalis kitų NATO šalių buvo už tai, kad iškeltą tikslą gynybos finansavimui kiekviena valstybė narė turėtų pasiekti iki 2030 m., tačiau sąjungininkės galiausiai sutarė įsipareigoti tai padaryti per 10 metų – iki 2035 m.

„Mes ir nemaža dalis kitų šalių išvis buvome už tai, kad 5 proc. BVP finansavimą gynybai visos valstybės narės turėtų pasiekti per artimiausius penkerius metus – iki 2030 m. Dėl kai kurių valstybių pasipriešinimo to padaryti nepavyko, tačiau turime dėti pastangas, kad valstybės imtųsi atsakomybės už Europos saugumą čia ir dabar“, – teigė prezidentas.

ELTA primena, kad NATO sąjungininkės trečiadienį susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pritarusios JAV siūlomam išlaidų padidinimui siekiant atgrasyti Rusiją. 

Tai – didžiausias nuo Šaltojo karo laikų finansavimas Vakarų gynybos Aljanso perginklavimo programai, nerimaujant, kad Maskvos ginkluotosios pajėgos per kelerius metus gali būti pasirengusios užpulti kurią nors NATO šalį.

Pagal susitarimą „išlaidų trajektorija ir balansas“ bus peržiūrėti 2029 metais. 

Tiesa, nors naujasis išlaidų tikslas yra didžiulis iššūkis daugeliui iš 32 NATO valstybių, jam pritarta ne be pasipriešinimo. Ypač šiems planams priešinosi Ispanija, labiausiai atsiliekanti išlaidų gynybai srityje ir prieš pat NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose teigusi, kad neįsipareigos siekti naujojo tikslo, nes jis yra „ne tik nepagrįstas, bet netgi neproduktyvus“.