G. Nausėda situaciją Gazos Ruože vadina baisia: tai negali tęstis

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA).

Europos Vadovų Taryboje (EVT) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda situaciją Gazos Ruože vadina humanitarine katastrofa, kuri, anot jo, negali toliau tęstis. Todėl, pasak šalies vadovo, Europa privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią tolesnėms civilių žūtims.

„Iš tikrųjų norisi, kad šita humanitarinė katastrofa baigtųsi, kad būtų atverti humanitariniai koridoriai, kad nekentėtų vaikai, moterys ir žmonės, kurie niekuo nesusiję su karo veiksmais“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda, EVT susitikimo metu išklausęs Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas parengtos ataskaitos.

„Situacija yra baisi. Iš žuvusių žmonių Gazos ruože skaičiaus – 44 proc. yra vaikai. Nekalbant jau apie tai, kokios būklės vaikai yra gydomi, nes daugelis valstybių mėgina atvežti tuos vaikus į mūsų ligonines – atvyksta vaikai be kojų, be rankų, sužalotais veidais. Normaliam žmogui klausytis tokių dalykų yra baisu ir tai negali tęstis“, – pabrėžė jis.

Prezidentas pabrėžia, kad Europa, siekdama išspręsti susidariusią krizinę situaciją Gazos Ruože, turi panaudoti savo įtaką Izraeliui.

„Europa šiuo klausimu, ko gero, skirtingai negu poveikio Rusijai klausimu, Izraeliui turi įtakos. Ir privalo šią įtaką panaudoti, nesvarbu, ar mes kalbėtume apie dvišalius kontaktus ir dvišalius pokalbius, ar kalbėtume apie tiesiog ES kaip bendros jėgos veikimą“, – aiškino jis.

Visgi, pasak G. Nausėdos, diskusijos dėl situacijos Gazos Ruože greičiausiai persikels ir į Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybą.

„Bet tikiuosi, kad iki to laiko, bent jau toks buvo mūsų sutarimas, kad vyriausioji įgaliotinė, jos kabinetas turi parengti rekomendacijas, kurių mes galėtume imtis“, – sakė šalies vadovas.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Izraelis patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą. Jungtinės Tautos (JT) gegužės pabaigoje paskelbė, kad nuo tada, kai Izraelis kovo 2 d. įvedė visišką blokadą, dėl kurios ėmė trūkti maisto ir vaistų, joms pirmą kartą buvo leista siųsti pagalbą.

Tuo pačiu metu ES pareiškė, kad dėl blokados peržiūrės bendradarbiavimo prekybos srityje susitarimą su Izraeliu. Bendrijos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas sakė, kad tokiam žingsniui pritarė „didžioji dauguma“ 27 šalių narių užsienio reikalų ministrų. Visgi, paaiškėjo, jog Lietuva balsavo prieš tokio susitarimo peržiūrą.

Savo ruožtu žurnalistų klausimų dėl Lietuvos pozicijos konflikto Artimuosiuose Rytuose atžvilgiu sulaukęs prezidentas G. Nausėda anksčiau tvirtino, kad šalies požiūris yra nuosaikesnis, tačiau humanitarinę teisę Izraelis pažeidžia.