Tyrimas: yra geresnis būdas išmatuoti svorį nei KMI

Vašingtonas, birželio 26 d. (ELTA).

Naujas tyrimas parodė, kad yra geresnis būdas kontroliuoti kūno svorį nei nustatant kūno masės indeksą (KMI).

Sveikatos priežiūros specialistai jau seniai naudoja kūno masės indeksą kaip greitą būdą paskirti gydymo planą pacientams, kurių svoris kelia grėsmę susirgti įvairiomis ligomis. Problema ta, kad KMI rodo pavojų sveikatai apskaičiuojant ūgį ir svorį. Tačiau raumenys ir kaulai sveria daugiau nei riebalai, tad KMI rodmuo gali pervertinti pavojų raumeningo ar stambaus kūno sudėjimo žmonėms. Arba atvirkščiai – KMI gali nepakankamai indikuoti vyresnio amžiaus suaugusiųjų ir visų, praradusių raumenų masę, sveikatos problemas. 

Naujo tyrimo autoriai teigia, kad kitoks požiūris į svorio matavimą gali būti tikslesnis būdas numatyti būsimas sveikatos problemas. Pasitelkiant bioelektrinę impedanso analizę (BIA) išmatuojama ne tik kūno riebalų procentinė dalis organizme, bet ir raumenų masės bei vandens svoris.

Technologija veikia taip: atsistojus ant metalinių aparato plokščių rankos ar nykščiai padedami ant kito metalinio priedo toliau nuo kūno. Įjungus aparatą, jis per kūną pasiunčia silpną elektros srovę. Kūno riebalai, raumenys ir kaulai turi skirtingą elektros laidumą, todėl aparatas naudoja algoritmus raumenų masės, kūno riebalų procento ir vandens svorio nustatymui. 

Žurnale „Annals of Family Medicine“ antradienį paskelbto tyrimo autoriai teigia nustatę, kad kūno riebalų procentas yra stipresnis veiksnys prognozuojant suaugusiųjų nuo 20 iki 49 metų mirtingumo per 15 metų riziką nei KMI.

KMI problema

KMI apskaičiuoti reikalingi du rodikliai: svoris kilogramais ir ūgis centimetrais. Svoris dalijamas iš kvadratu pakelto ūgio. KMI nuo 18,5 iki 24,9 rodo sveiką svorį, nuo 25 iki 29,9 – antsvorį, nuo 30 iki 34,9 – I laipsnio nutukimą, nuo 35 iki 39,9 – II laipsnio nutukimą, daugiau nei 40 – labai didelės rizikos III laipsnio nutukimą. Žmonės laikomi nepakankamo svorio, jei jų KMI yra mažesnis nei 18,5. 

Daugybė tyrimų parodė, kad didesnis KMI iš tiesų koreliuoja su įvairių lėtinių ligų – vėžio, širdies ligų, 2 tipo diabeto, inkstų ir kepenų ligų bei kitų – išsivystymu. Tačiau įsivaizduokime pacientą, kuris yra „liesas storulis“ – plonas iš išorės, bet viduje nusėtas riebalų sankaupų aplink pagrindinius organus. KMI rodiklis bus geras, net jei sveikatai grėstų pavojus. Tokie žmonės labiau linkę sirgti nealkoholine riebaline kepenų liga, labiau tikėtina, kad jiems bus padidėjęs gliukozės kiekis, kraujospūdis. Visas šias sveikatos problemas galima gydyti, sustabdyti ir kai kuriais atvejais netgi panaikinti, jei jos nustatomos pakankamai anksti.

Vis dėlto gydytojai, net ir žinodami KMI problemą, renkasi būtent šią diagnostiką, nes ji pigi ir lengvai pritaikoma praktikoje, o, pavyzdžiui, DEXA skenavimas yra pernelyg brangus ir nėra plačiai prieinamas. 

Tyrimo autoriai teigia nustatę, kad naujesnės versijos bioelektrinio impedanso analizė yra gana tiksli ir pateikia pagrįstus bei patikimus rezultatus, nors namuose naudojami bioelektrinio impedanso prietaisai nėra tokie tikslūs. Pasak specialistų, jiems didelę įtaką gali turėti kūno skysčių ir suvartojamo vandens kiekis, tad matavimai namuose suteiks tik apytikslį vaizdą, klinikose naudojami prietaisai kur kas tikslesni. 

Ar atėjo laikas gydytojams pradėti matuoti kūno riebalus?