Su Kallas susitikęs premjeras tikisi supratimo iš EK: norime, kad Rytų flango valstybės būtų girdimos
Politika Sinkevičius premjeras Regioninis saugumas Gynyba ES politika Mindaugas Sinkevičius Europos Sąjunga
Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA).
Pirmadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius susitikime su Vilniuje viešinčia Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotine ir Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotoja Kaja Kallas aptarė regiono saugumą, sienų stiprinimą, hibridines grėsmes.
Ministras pirmininkas teigė, kad Lietuva tikisi EK supratimo dėl iššūkių, kuriuos patiria Rytų flango valstybės, ir siekia, kad jų interesai būtų girdimi formuojant naują 2028–2034 metų finansinę perspektyvą.
„Labai aiškiai matome tas grėsmes, hibridines atakas ir incidentus, kurie jau neturi atstumo dėmens – turiu omenyje, kad vis daugiau šalių jas patiria, ypatingai Vokietija pastaruoju metu. (…) Atsiranda vis aiškesnis ir rimtesnis visos Europos suvokimas apie kylančias grėsmes iš Rusijos, Baltarusijos“, – bendroje spaudos konferencijoje Vyriausybėje teigė M. Sinkevičius.
„Taip pat kalbėjome, kaip turėtume didinti savo atsparumą iškylančioms ir iškilsiančioms grėsmėms. Aš pabrėžiau, kad Lietuva yra Rytų flango šalis, kuri susiduria su instrumentalizuota migracija tiek iš Baltarusijos pusės kertant Lietuvos-Baltarusijos sieną, tiek taip pat antrinę migraciją iš Latvijos pusės. Natūralu, kad mes stipriname savo sieną. (…) Norėtume supratimo iš Europos Komisijos, ypatingai kalbant apie naują finansinę perspektyvą 2028-2034 metų, kad rytinio flango valstybės tikrai būtų girdimos dėl iššūkių, su kuriais tenka susidurti“, – akcentavo jis.
Premjero teigimu, susitikime taip pat buvo aptartos EK iniciatyvos, parama Ukrainai.
K. Kallas: galite tikėtis visapusiškos mano paramos
Savo ruožtu ES užsienio politikos įgaliotinė išreiškė visapusišką paramą pastangoms stiprinti Europos gynybą, atsparumą hibridinėms grėsmėms ir gebėjimą reaguoti į kylančius iššūkius.
„Turime stiprinti savo gynybą, saugoti savo demokratijas nuo išorinio kišimosi ir nuo hibridinių grėsmių bei užtikrinti, kad Europa turėtų pajėgumo ir ryžto veikti, kai to reikia. Šiuo klausimu galite tikėtis visapusiškos mano paramos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ES užsienio politikos įgaliotinė.
„Jūsų patirtis turi padėti formuoti bendrą ES atsaką“, – kalbėjo ji.
Anot K. Kallas, regionui susiduriant su vis dažnėjančiomis Rusijos provokacijomis, Europa privalo joms ruoštis.
„Tikėtina, kad matysime daugiau tokių išpuolių kaip Leipcige. Turime būti pasirengę į juos reaguoti“, – pabrėžė ji.
ES užsienio politikos įgaliotinė taip pat akcentavo, jog Lietuvos sienos saugumas yra bendra Europos atsakomybė.
„Turime paspartinti rytinio flango sargybos įgyvendinimą, glaudžiau bendradarbiaudami su NATO ir toliau išlaikyti sankcijų spaudimą“, – akcentavo K. Kallas.
K. Kallas taip pat pabrėžė, jog rekordiniu gynybos finansavimu Lietuva rodo pavyzdį kitoms ES šalims.
Kaip skelbė ELTA, ES užsienio politikos vadovė Lietuvoje viešės rugsėjo 7–8 dienomis.
Pirmadienį ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Antradienį ES užsienio politikos įgaliotinė tęs susitikimus – susitiks su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir parlamento nariais, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų vadovais Robertu Kaunu ir Kęstučiu Budriu, taip pat Vilniaus universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Serbijos vyriausybė pasiūlė paleisti parlamentą, sudarant sąlygas surengti spalio mėnesį pirmalaikius rinkimus, kuriuos reikalavo studentų vadovaujamas protesto judėjimas.
Rinkimai buvo planuoti 2027 m., tačiau dėl antivyriausybinių protestų jie bus surengti spalio pabaigoje.
Protestai prasidėjo po tragiško incidento geležinkelio stotyje, kai dėl korupcijos žuvo 16 žmonių, o studentų reikalavimai atlikti skaidrų tyrimą išaugo iki raginimų surengti pirmalaikius rinkimus.arrow_forward
Rusija uždaro Vokietijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge ir visus Vokietijos Goethe’s instituto filialus šalyje, kaip atsakas į Rusijos įstaigų uždarymą Vokietijoje. Vladimiras Putinas kritikavo Vokietijos sprendimą, o Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apibūdino Vokietijos kaltinimus kaip „tikro karo pradžią“. Apie įstaigų uždarymą Rusijoje ir Vokietijoje pranešta po incidento Leipcigo/Halės oro uoste, kuriame Rusija buvo apkaltinta mėginimu surengti išpuolį naudojant sprogstamąjį droną.arrow_forward