Seime – siūlymas nustatyti progresinius azartinių lošimų apmokestinimo tarifus

Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA).

Siekiant prisidėti prie šalies gynybos finansavimo, Seimo demokratas Tomas Tomilinas siūlo papildomai apmokestinti azartinius lošimus, įvedant naujus progresinius 27 proc., 32 proc. ir 37 proc. tarifus.

Šiuos skirtingus tarifus siūloma taikyti organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus.

Jei Seimas pritartų, loterijų ir lošimų mokesčio bazei, neviršijančiai 1 mln. eurų, būtų taikomas 22 proc. mokesčio tarifas, o viršijančiai 1 mln. eurų, tačiau neviršijančiai 3 mln. eurų – 27 proc. 

32 procento mokesčio tarifas būtų taikomas 3–5 mln. eurų sumai.

Mokesčio bazei, viršijančiai 5 mln. eurų, būtų taikomas didžiausias – 37 proc. mokesčio tarifas.

Anot T. Tomilino, toks reguliavimas leistų reikšmingai papildyti valstybės biudžetą.

„Geopolitinė situacija lemia, jog būtina kuo greičiau stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, o tam reikia surasti lėšų. Visi numatomi mokesčių pakeitimai turi didinti valstybės galimybes apsiginti, tam būtina išnaudoti ir kitus resursus. Didesnis lošimų industrijos apmokestinimas, man atrodo, yra tinkamas būdas papildyti biudžetą“, – Eltai sakė Lošimų ir loterijų mokesčio įstatymų pakeitimus kartu su kolegomis įregistravęs valdančiosios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys T. Tomilinas.

Jo nuomone, progresinis apmokestinimas leistų įgyvendinti teisingesnį apmokestinimo principą, kuomet didesnes pajamas gaunančios bendrovės daugiau prisideda prie valstybės biudžeto.

„Azartiniai lošimai jų organizatoriams neša iš esmės garantuotą pelną. Rizika, kurią jie patiria, lyginant su kitais verslais, iš esmės yra minimali, o pelnas stabilus ir didelis”, – sako T. Tomilinas.

Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, azartinius lošimus Lietuvoje organizuoja 12 bendrovių, kurios praėjusiais metais į valstybės biudžetą sumokėjo beveik 74 milijonus eurų.

„Lošimų verslas gali turėti neigiamą poveikį visuomenei, vystosi priklausomybė, dėl potraukio lošti atsiranda skolos, kyla socialinės problemos. Didesnis įnašas į valstybės biudžetą ir pagalba užtikrinant šalies saugumą galėtų bent iš dalies kompensuoti šias neigiamas pasekmes“, – sako Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys T. Tomilinas.

Jis neatskleidė, kiek papildomai galėtų padidėti valstybės biudžeto pajamos priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, nes tai priklausys nuo lošimų bendrovių pelno.

T. Tomilino duomenimis, progresinis lošimų apmokestinimas šiuo metu galioja Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje. Jo pastebėjimais, kai kuriose šalyse tarifai išties aukšti ir siekia iki 80 proc. nuo statymo sumos.

Lošimų ir loterijų mokesčio įstatymo pakeitimus kartu su T. Tomilinu taip pat teikia Seimo nariai Linas Urmanavičius, Linas Kukuraitis, Agnė Širinskienė, Kęstutis Mažeika, Rima Baškienė, Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Giedrimas Jeglinskas, Domas Griškevičius, Jekaterina Rojaka.

Jie siūlo, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2026 m. balandžio 1 d.

Šiuo metu organizuojant loterijas taikomas 18 proc. mokesčio tarifas, o apmokestinant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus taikomas visiems vienodas 22 proc. tarifas, nepriklausomai nuo iš lošimų gaunamų pajamų dydžio.

Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos per 2024 m. siekė beveik  242 mln. eurų,  o nuotolinių lošimų rinka augo 14,9 proc.