Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA).
Laisvės partijai po nesėkmės pernai vykusiuose Seimo rinkimuose vadovauti pradėjęs Tomas Vytautas Raskevičius tikina, kad balandį paskelbta Konstitucinio Teismo (KT) išvada dėl partnerystės yra savotiška jo pirmininkaujamos jėgos pergalė. Visgi, nors ir atsirado galimybė šį institutą registruoti teisminiu keliu, pats parlamente anksčiau dirbęs politikas juokauja – tokio žingsnio žengti kol kas nesiryžtų dėl vis dar nereglamentuoto partnerystės nutraukimo. Tiesa, nors „laisviečių“ lyderis ir neabejoja, kad praėjusią kadenciją valdančiojoje daugumoje veikusi partija nuveikė reikšmingų darbų, kai kuriais klausimais, anot jo, visgi buvo galima elgtis kur kas principingiau.
„Reikėjo veikti kitaip. Reikėjo veikti principingiau. Puikiai prisimenu tą epizodą, kai pirmą kartą dviejų balsų skirtumu parkrito partnerystės įstatymas. Tada reikėjo suformuluoti labai aiškią poziciją valdantiesiems konservatoriams pasakant, kad, jeigu šis klausimas nėra išsprendžiamas per numatytą laikotarpį „X“, Laisvės partija toliau šiame žaidime nedalyvauja”, – šią savaitę laidoje „ELTA kampas“ tikino T. V. Raskevičius.
„Aišku, mus skatino motyvas, kad būdami valdančiųjų pozicijoje turime daugiau įrankių įtikinėti ir siekti savo tikslų, bet neįvertinome, kad politikos kolegos turėjo žymiai daugiau politinės patirties nei tada mes ir jiems galutiniame etape vis tiek pavyko mus apžaisti“, – aiškino jis.
Partnerystės įstatymo sėkme šioje kadencijoje abejoja
Nors Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, esą dabartinės sudėties Seimas žmogaus teisių klausimams yra palankesnis ir tikimybė šioje kadencijoje surinkti reikiamą paramą lyčiai neutralios partnerystės įstatymui yra reali, Laisvės partijos pirmininkas turi kitokį matymą. Anot jo, šiuo klausimu dabartiniame parlamente stinga lyderystės.
„Mano giliu įsitikinimu, (partnerystės įstatymas – ELTA) nebus priimtas šioje kadencijoje, nes nėra politinės partijos, kuri imtųsi lyderystės šiuo klausimu“, – pabrėžė praėjusio Seimo Žmogaus teisių komitete dirbęs politikas.
„Liberalų sąjūdis lyg ir palaiko, nes jiems kaip ir patogu tą daryti, bet jokios lyderystės, bandymų traukti ar telkti reikiamą daugumą šio įstatymo projekto priėmimui kol kas iš šios politinės jėgos nematau ir tai yra apmaudu“, – tęsė jis.
KT išvadą dėl partnerystės vadina „laisviečių“ pergale
T. V. Raskevičius neabejoja, kad balandį Konstitucinio Teismo (KT) priimtas sprendimas, kuriuo pripažinta, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, yra būtent Laisvės partijos nuopelnas.
„Šiuos procesus vertinu kaip savotišką Laisvės partijos pergalę. (...) Iki šiol į mus jau kreipėsi apie 50 porų (, siekiančių įregistruoti partnerystę teismo keliu – ELTA). Kai kurios iš jų sutiko palaukti ir pažiūrėti, kaip formuojasi teismo precedentas, kad susiformuotų aiški praktika, ką reikia daryti, kur kreiptis ir kiek laiko tai užtrunka. Su 15 porų esame pradėję teisminius procesus, 6 bylos jau yra pasiekusios teismus. Todėl, mano vertinimu, per artimiausius kelis mėnesius turėtume turėti pirmuosius sprendimus, kuriais Lietuvoje bus įteisinta partnerystė“, – vylėsi buvęs parlamentaras.
„Tačiau, noriu labai aiškiai pasakyti, kad partnerystės registravimas teismo keliu nėra tinkamas problemos sprendimo būdas. (...) Vienintelis tvarus šios problemos sprendimo būdas yra priimti civilinės sąjungos ar partnerystės įstatymą, kad žmonės galėtų laisva valia, neviešindami savo asmeninio gyvenimo detalių teismo posėdžio salėje, galėtų institutą užregistruoti“, – akcentavo jis.
Paklaustas, ar pats partnerystę siektų įregistruoti teismo keliu, „laisviečių“ pirmininkas juokauja – kol nėra reglamentuota, kaip tokį institutą nutraukti, tol to nedarytų.
„Kalbant apie mano asmeninę situaciją, pajuokaudamas pasakysiu – ne, nesikreipčiau į teismą siekdamas sudaryti partnerystę, nes kaip ją sudaryti tai dabar yra aišku, o kaip ją nutraukti dar lieka paslaptis“, – sakė T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad balandžio 17 dieną KT paskelbė, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta daugiau nei 20 metų, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.
Tuomet T. V. Raskevičius parlamentą paragino nedelsti priimti įstatymą, kuris numatytų lyčiai neutralių porų santykių reglamentavimą ir poras, norinčias registruoti savo santykius, pakvietė kreiptis į teismą.
Laidos nuoroda „YouTube“: https://youtu.be/0lbhAYrYCb0
person Raminta Majauskaitė (ELTA)