Rusija pavadino NATO įsipareigojimus Ukrainai neatsakingais
Maskva, liepos 9 d. (AFP-ELTA).
Trečiadienį Rusija griežtai pasmerkė viršūnių susitikime Turkijoje prisiimtus NATO įsipareigojimus Ukrainai, įskaitant milijardų eurų vertės pagalbą gynybos srityje, pavadindama juos „neatsakingais“, taip pat apkaltino Europos valstybes, kad jos ruošiasi „ginkluotam konfliktui su Rusija“.
Savo pareiškime Maskvos užsienio reikalų ministerija apkaltino Aljanso valstybes nares priėmus „neatsakingus sprendimus, kurie gali sukelti katastrofą“, ir teigė, kad jos siekia „militarizuoti Europos žemyną“.
Ankaroje vykusiame NATO viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jame dalyvavęs svečio teisėmis, išgirdo pažadą, kad 2026 ir 2027 m. Ukrainai bus skirta vertės karinės pagalbos už 140 mlrd. eurų, be to, jam buvo duotas leidimas pradėti gaminti raketas JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“.
„Ukraina prisideda prie transatlantinio saugumo, o sąjungininkai vieningai ir tvirtai remia Ukrainą, ginančią savo laisvę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma trečiadienį NATO lyderių priimtoje bendroje deklaracijoje.
„2026 m. sąjungininkai įsipareigoja skirti 70 mlrd. eurų karinei įrangai, pagalbai ir mokymams Ukrainai bei patvirtina savo suverenius įsipareigojimus 2027 m. išlaikyti bent jau tokį patį pagalbos lygį“, – toliau teigiama NATO pareiškime.
Pagalbą daugiausia teiks Europos NATO narės ir Kanada, nes Jungtinės Valstijos valdant prezidentui Donaldui Trumpui stipriai sumažino finansinę paramą Kyjivui.
Kita vertus, viršūnių susitikime D. Trumpas pranešė, kad Kyjivas gaus leidimą Ukrainoje gaminti raketas, skirtas oro gynybos sistemoms „Patriot“, o tai yra didžiulė Kyjivo pergalė.
Sistemoms „Patriot“ skirtos raketos yra laikomos itin svarbiomis Ukrainos oro gynybai, o Kyjivas ne kartą skundėsi, kad iš Vakarų sąjungininkų gaunamo jų kiekio nepakanka, kad būtų galima atremti Rusijos balistinių raketų atakas.
person Jūras Barauskas (ELTA)
NATO sprendimas dėl Baltijos šalių oro erdvės apsaugos reiškia, kad dėl didesnių Aljanso oro gynybos sistemų ar naikintuvų pajėgumų regione spręs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, pasikonsultavęs su šalių kariuomenių vadais. Po šią savaitę vykusio Aljanso viršūnių susitikimo Ankaroje prezidentas Gitanas Nausėda pranešė apie priimtą sprendimą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perkvalifikuoti į oro gynybos. R. Kaunas neatskleidžia, ar tai savaime reikš didesnių oro gynybos pajėgumų dislokavimą.arrow_forward
Būsimas finansų ministras Taurimas Valys pasitraukė iš antrosios pakopos pensijų fonduose, tačiau ragina gyventojus ieškoti geriausiai jų lūkesčius atitinkančių finansinių instrumentų. Per pirmus tris mėnesius iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių, pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto. Nepaisant reformos, antros pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o trečiosios pakopos fondų – 10,4 proc.arrow_forward
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, kad Izraelis yra pasirengęs atnaujinti karinę kampaniją prieš Iraną, jei reikės, ir pažadėjo tai daryti su dar didesne jėga. Šie pareiškimai sekė po naujų susirėmimų tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, kurie sukėlė nerimą dėl galimo karo atsinaujinimo. Benjaminas Netanyahu, Izraelio ministras pirmininkas, teigė, kad Iranas yra silpnesnis nei bet kada anksčiau, tačiau pripažino, kad konfliktas dar nesibaigė.arrow_forward