Izraelis teigia esąs pasirengęs prireikus pulti Iraną trečią kartą
Politika karas Artimuosiuose Rytuose Karinės operacijos Tarptautiniai santykiai Konfliktai Izraelis Iranas JAV
Tel Avivas, liepos 9 d. (AFP-ELTA).
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas ketvirtadienį pareiškė, kad, prireikus, jo šalis yra pasirengusi atnaujinti karinę kampaniją prieš Iraną, ir pažadėjo tai daryti „su dar didesne jėga“.
Naujausios pastabos nuskambėjo po to, kai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano kilo nauji susirėmimai, kurie pakurstė nuogąstavimus dėl plataus masto karo atsinaujinimo, nors balandžio mėnesį buvo nutraukta ugnis, paliaubos, o birželį buvo sudarytas JAV ir Irano susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti karo veiksmus.
„Kariuomenė yra pasirengusi kovų atnaujinimui, kad atgautų pranašumą ore ir vėl smogtų (…) Irane, siekdama pašalinti grėsmes, prireikus – ir trečią kartą“, – karinėje ceremonijoje tvirtino I. Katzas.
„Jei turėsime grįžti, grįšime su dar didesne jėga“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas ceremonijoje, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė, kad Iraną susilpnino dvi ankstesnės prieš jį pradėtos Izraelio karinės kampanijos. Bet jis taip pat pripažino, kad konfliktas dar nesibaigė.
„Irano ašis yra silpnesnė, nei bet kada anksčiau, o Izraelis yra stipresnis, nei bet kada anksčiau“, – teigė jis.
„Įrodėme, kad ilga Izraelio oro pajėgų ranka gali pasiekti bet ką – nuo Jemeno iki Irano. Tačiau taip pat turime pripažinti, kad kampanija nesibaigė“, – nurodė jis.
Karas prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis inicijavo oro kampaniją prieš Iraną, per kurią žuvo Islamo Respublikos aukščiausiasis lyderis ir kiti aukšto rango pareigūnai. Tai buvo antroji Izraelio kampanija prieš Iraną – 2025 m. birželį dar vyko 12 dienų karas.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva, normalizuodama santykius su Kinija, vadovausis savo pragmatiniais interesais ir tarptautinės teisės principais. Ministras patvirtina, kad jis turi optimizmo dėl santykių su Kinija pažangos artimiausiais mėnesiais. Tačiau Budrys neigia, kad Lietuva keičia savo poziciją komunistinės Kinijos atžvilgiu, ir primena, kad diplomatinį bendravimą nutraukė Kinija.arrow_forward
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertų misija nustatė, kad rusų vykdoma pagrobtų Ukrainos vaikų indoktrinacija ir militarizacija gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui. Tai yra dalis platesnio masto Rusijos vykdomų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Lietuva ir kitos šalys bei tarptautinės organizacijos siekia deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimo ir užtikrinti Rusijos atsakomybę už šiuos nusikaltimus.arrow_forward
Licencijos gaminti antibalistines raketas, skirtas JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“, suteikimas Ukrainai būtų strateginis sprendimas, kuris sustiprintų viso NATO aljanso gynybinius pajėgumus, teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Borysas Tarasiukas. Pagal jo nuomone, antibalistinių raketų gamybos lokalizavimas Ukrainoje yra viena iš pagrindinių temų Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir valstybių sąjungininkių derybose. Tarasiukas pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių NATO viršūnių susitikimo rezultatų turėtų būti glaudesnis Ukrainos gynybos pramonės ir Europos sąjungininkų gynybos pramonės bendradarbiavimas.arrow_forward
NATO sprendimas dėl Baltijos šalių oro erdvės apsaugos reiškia, kad dėl didesnių Aljanso oro gynybos sistemų ar naikintuvų pajėgumų regione spręs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, pasikonsultavęs su šalių kariuomenių vadais. Po šią savaitę vykusio Aljanso viršūnių susitikimo Ankaroje prezidentas Gitanas Nausėda pranešė apie priimtą sprendimą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perkvalifikuoti į oro gynybos. R. Kaunas neatskleidžia, ar tai savaime reikš didesnių oro gynybos pajėgumų dislokavimą.arrow_forward