Ekspertas: „Patriot“ raketų gamyba Ukrainoje gali būti naudinga visam NATO aljansui
Politika agresija prieš Ukrainą Gynyba Gynybos pramonė Tarptautiniai santykiai NATO Ukraina
Kyjivas, liepos 9 d. (Ukrinform-ELTA).
Licencijos gaminti antibalistines raketas, skirtas JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“, suteikimas Ukrainai būtų strateginis sprendimas, kuris sustiprintų viso NATO aljanso gynybinius pajėgumus.
Tai Ihorio Dolhovo laidoje naujienų agentūros „Ukrinform“ „YouTube“ kanale pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras 1998–2000 m. ir 2005–2007 m. Borysas Tarasiukas.
Pasak jo, antibalistinių raketų gamybos lokalizavimas Ukrainoje yra viena iš pagrindinių temų Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir valstybių sąjungininkių derybose, nes didžiausias gynybos iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria Ukraina, yra tokios ginkluotės trūkumas.
„Tikiuosi, kad galutinis šių diskusijų ir kontaktų rezultatas bus toks, jog Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai licenciją gaminti antibalistines raketas, ypač raketas „Patriot“ sistemoms. Manau, kad prezidentas (Volodymyras – ELTA) Zelenskis savo kalbose ir susitikimuose neatsitiktinai nuolat pabrėžia tokios licencijos poreikį“, – sakė B. Tarasiukas.
Jis tvirtino, kad toks sprendimas būtų naudingas ne tik Ukrainai, bet ir visam Aljansui, ypač jo Europos narėms.
„Tai būtų pergalė ne tik Ukrainai ir ne tik Vokietijai, kuri pirmoji teigiamai sureagavo į šią idėją, bet ir visai NATO – ypač jos Europos narėms. Todėl esu optimistiškai nusiteikęs dėl šios iniciatyvos įgyvendinimo ir Ukrainos antibalistinės gynybos pajėgumų stiprinimo“, – kalbėjo diplomatas.
B. Tarasiukas pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių NATO viršūnių susitikimo rezultatų turėtų būti glaudesnis Ukrainos gynybos pramonės ir Europos sąjungininkų gynybos pramonių bendradarbiavimas.
„Manau, kad viršūnių susitikimas suteiks postūmį ne tik tolesniam NATO valstybių narių gynybos pramonių vystymui, bet ir NATO bei Ukrainos bendradarbiavimo plėtrai, kuri jau vyksta ir turi didžiulį potencialą. Viršūnių susitikimas suteiks galimybę Ukrainai ir jos sąjungininkams pakloti pamatus tolesniam gynybos pramonės bendradarbiavimui“, – teigė jis.
Diplomatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos plataus masto invazija jau pavertė Ukrainą viena iš pasaulio lyderių bepiločių technologijų srityje, o Ukrainos patirtis sulaukia didelio tarptautinio susidomėjimo.
„Manau, kad jau atėjo nauja karybos era, o Ukraina joje atlieka pagrindinį vaidmenį – pereinama prie dronų technologijų ir plataus nepilotuojamų sistemų naudojimo. Visas Vakarų pasaulis, ne tik NATO narės, parodė didelį susidomėjimą Ukrainos pažanga dronų, tolimojo nuotolio dronų ir tolimojo nuotolio raketų gamybos srityje“, – dėstė B. Tarasiukas.
Anot jo, bendros pažangių ginklų gamybos plėtra ir Ukrainos patirties, sukauptos mūšio lauke, pritaikymas galėtų reikšmingai sustiprinti tiek Ukrainos, tiek NATO gynybinius pajėgumus.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, NATO viršūnių susitikime sąjungininkai įsipareigojo per ateinančius dvejus metus suteikti 140 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai. Be to, NATO pirmą kartą pripažino Ukrainą šalimi, prisidedančia prie transatlantinio saugumo.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva, normalizuodama santykius su Kinija, vadovausis savo pragmatiniais interesais ir tarptautinės teisės principais. Ministras patvirtina, kad jis turi optimizmo dėl santykių su Kinija pažangos artimiausiais mėnesiais. Tačiau Budrys neigia, kad Lietuva keičia savo poziciją komunistinės Kinijos atžvilgiu, ir primena, kad diplomatinį bendravimą nutraukė Kinija.arrow_forward
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertų misija nustatė, kad rusų vykdoma pagrobtų Ukrainos vaikų indoktrinacija ir militarizacija gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui. Tai yra dalis platesnio masto Rusijos vykdomų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Lietuva ir kitos šalys bei tarptautinės organizacijos siekia deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimo ir užtikrinti Rusijos atsakomybę už šiuos nusikaltimus.arrow_forward
NATO sprendimas dėl Baltijos šalių oro erdvės apsaugos reiškia, kad dėl didesnių Aljanso oro gynybos sistemų ar naikintuvų pajėgumų regione spręs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, pasikonsultavęs su šalių kariuomenių vadais. Po šią savaitę vykusio Aljanso viršūnių susitikimo Ankaroje prezidentas Gitanas Nausėda pranešė apie priimtą sprendimą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perkvalifikuoti į oro gynybos. R. Kaunas neatskleidžia, ar tai savaime reikš didesnių oro gynybos pajėgumų dislokavimą.arrow_forward