Budrys: normalizuodami santykius su Kinija nepažeisime įsipareigojimų tarptautinei teisei
Politika Tarptautiniai santykiai Diplomatija Geopolitika Kęstutis Budrys Lietuva Kinija
Vilnius, liepos 9 d. (ELTA).
Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog normalizuodama santykius su Kinija šalis vadovausis savo pragmatiniais interesais, tačiau remsis tarptautinės teisės principais ir jų nepažeis.
„Lietuvos interesai yra pagrindinis kelrodis, ir tai kompasas tiek man asmeniškai, tiek institucijai, tiek apskritai laikant diplomatijos kontrolę savo rankose. Kuo mes vadovaujamės? Aiškus Lietuvos interesas, ką mes norime padaryti, ir tai yra pragmatinis interesas, susijęs su konkrečiais rezultatais mūsų saugumui ir ekonominei gerovei užtikrinti“, – LRT televizijai ketvirtadienį kalbėjo ministras.
„Tačiau, visa tai įgyvendindami, remiamės tam tikrais principais, kurių neperžengsime. Neperžengsime savo įsipareigojimų tarptautinei teisei, neperžengsime ką tik minėtų principų, tokių kaip suverenitetas, teritorinis vientisumas, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Tuo, kas mums yra svarbu, ir vadovausimės“, – tikino jis.
Anot K. Budrio, jis turi optimizmo dėl pažangos šioje srityje artimiausiais mėnesiais, jo teigimu, jau pasiekta laimėjimų atskirais aspektais dėl konsulinio atstovavimo, vizų išdavimo.
Ministras taip pat neigė kalbas, esą Lietuva keičia savo poziciją komunistinės Kinijos atžvilgiu, priminė, kad tai ši šalis nutraukė diplomatinį bendravimą.
„Kryptis, kur mes judame, yra aiški, ir niekas čia jos nekvestionuoja. Norime atkurti atstovavimą, kuris, beje, buvo sumažintas ir galiausiai nutrūko ne dėl Lietuvos sprendimo. Dabar, kai girdžiu šitame fone, kad Lietuva keičia savo laikyseną ir savo sprendimus, tai yra melas. Ne mes nutraukėme diplomatinį bendravimą – tai buvo Kinijos pusės sprendimas. Norime normalizuoti, nes tam yra ne viena priežastis – kai turime spręsti klausimus, turėti kanalą yra gerai“, – pažymėjo K. Budrys.
Kaip skelbta, K. Budrio likimas užsienio reikalų ministro poste viešojoje erdvėje ir politikos kuluaruose sietas su Kinijos klausimu, prezidentas Gitanas Nausėda taip pat buvo teigęs, kad ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su šia šalimi normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertų misija nustatė, kad rusų vykdoma pagrobtų Ukrainos vaikų indoktrinacija ir militarizacija gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui. Tai yra dalis platesnio masto Rusijos vykdomų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Lietuva ir kitos šalys bei tarptautinės organizacijos siekia deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimo ir užtikrinti Rusijos atsakomybę už šiuos nusikaltimus.arrow_forward
Licencijos gaminti antibalistines raketas, skirtas JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“, suteikimas Ukrainai būtų strateginis sprendimas, kuris sustiprintų viso NATO aljanso gynybinius pajėgumus, teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Borysas Tarasiukas. Pagal jo nuomone, antibalistinių raketų gamybos lokalizavimas Ukrainoje yra viena iš pagrindinių temų Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir valstybių sąjungininkių derybose. Tarasiukas pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių NATO viršūnių susitikimo rezultatų turėtų būti glaudesnis Ukrainos gynybos pramonės ir Europos sąjungininkų gynybos pramonės bendradarbiavimas.arrow_forward
NATO sprendimas dėl Baltijos šalių oro erdvės apsaugos reiškia, kad dėl didesnių Aljanso oro gynybos sistemų ar naikintuvų pajėgumų regione spręs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, pasikonsultavęs su šalių kariuomenių vadais. Po šią savaitę vykusio Aljanso viršūnių susitikimo Ankaroje prezidentas Gitanas Nausėda pranešė apie priimtą sprendimą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perkvalifikuoti į oro gynybos. R. Kaunas neatskleidžia, ar tai savaime reikš didesnių oro gynybos pajėgumų dislokavimą.arrow_forward