Prezidentas: kalbėti apie pasitraukimą iš TBT – sunkiai suvokiamas veiksmas
Politika Tarptautinė teisė Diplomatija Tarptautiniai santykiai Gitanas Nausėda Tarptautinis Baudžiamasis Teismas JAV
Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA).
Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) siekiant išardyti Hagoje esantį Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos pasitraukimas iš jo būtų „sunkiai suvokiamas veiksmas“.
„Niekas taip klausimo nekelia. Bet iš TBT pasitraukti šaliai, kuri sukėlė aplodismentus TBT sprendimui išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui – atsiprašau, kaip mes turėtume tai paaiškinti mūsų žmonėms?“ – paklaustas, kaip Lietuva elgtųsi, jei JAV iškeltų Vilniaus pasitraukimo iš TBT sąlygą dėl tolesnio amerikiečių karių dislokavimo, LRT televizijai teigė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, siekiant išvengti galimo konflikto su Vašingtonu dėl Lietuvos pasitraukimo iš TBT, tam tikras sąlygas būtų galima reglamentuoti dvišalėmis sutartimis.
„Galima tam tikrus dalykus reglamentuoti ir dvišalėmis sutartimis, nesukeliant konflikto tarp pasitraukimo ar nepasitraukimo, likimo TBT jurisdikcijoje ir tam tikrų dalykų reglamentavimo. Šiuo atveju klausimas, ar gali kilti tarp to konfliktinės situacijos, ar ne – tikiu, kad gali, bet viskas priklauso nuo labai konkretaus reglamentavimo“, – dėstė prezidentas.
„Jeigu ateityje būtų keliamas klausimas konkretesne forma – manau, kad pasiūlytume būtent tokią opciją. Dabar kalbėti apie pasitraukimą iš TBT, kai 27 Europos Sąjungos (ES) narės yra to dalis – tai visiškai sunkiai suvokiamas veiksmas“, – akcentavo G. Nausėda.
Praėjusią savaitę, remdamasis šaltiniais, naujienų portalas LRT paskelbė, kad JAV pareigūnai Lietuvai perdavė žinią, jog TBT klausimas ypač aktualus valstybėms, kuriose dislokuoti Amerikos kariai, nors tiesiogiai ir nepagrasino karių išvesti, jei mūsų šalis liks teismo nare.
LRT šaltinių žiniomis, ir Lietuvai Amerikos administracija perdavė žinią, kad TBT klausimas ypač aktualus šalims, kuriose dislokuoti Amerikos kariai. Amerikos pareigūnai reiškia susirūpinimą dėl šio teismo išduoto arešto orderio Izraelio premjerui ir Amerikos pareigūnai net kelia klausimą, kaip Romos statutą pasirašiusios šalys, priimančios amerikiečių karius, laikysis Amerikos karius priimančios šalies įsipareigojimų.
Tiesa, tiesioginio Amerikos prašymo pasitraukti iš šio teismo Lietuva, pasak šaltinių, nesulaukė.
Lietuva ne tik pasirašė šį teismą įsteigusį Romos statutą, bet ir į jį kreipėsi dėl Rusijos karo nusikaltimų. Teismas išdavė tarptautinį Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.
Kaip skelbta, dar liepą JAV paskelbė plataus masto kampaniją prieš TBT, kuri gali apimti papildomas sankcijas ir spaudimą kitoms šalims sekti amerikiečių pavyzdžiu. Vašingtonas kaltina TBT keliant „netoleruotiną grėsmę JAV suverenumui“. Šį JAV ėjimą antradienį griežtai pasmerkė Europos Sąjunga (ES).
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareiškė spausianti kitas šalis pasitraukti iš TBT. Šis Vašingtono ėjimas žymi staigią JAV pastangų izoliuoti Hagoje įsikūrusią instituciją ir atimti iš jos politinę bei finansinę paramą eskalaciją.
JAV Valstybės departamentas savo pareiškime nurodė, kad ši kampanija „sistemingai apribos TBT gebėjimą veikti, imtis veiksmų prieš JAV kariškius ar pareigūnus arba kitaip kelti grėsmę JAV suverenumui“.
JAV jau anksčiau taikė sankcijas atskiriems TBT pareigūnams, kuriuos laikė grėsme JAV interesams, tačiau naujoji „visos JAV administracijos lygmens“ kampanija darys spaudimą kitoms šalims, „kad jos pasitrauktų iš TBT ir nutrauktų bet kokią finansinę paramą teismui“, naujienų agentūrai AFP sakė Valstybės departamento pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
person Martyna Pikelytė (ELTA)
Teisingumo ministre Rita Tamašunienė teigia, kad reikėtų plėsti teisinį reguliavimą ir suteikti galimybę gauti QR kodus ne tik nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, bet ir tokiais nusikaltimais įtariamiems asmenims. Tai būtų ne tik pasekmė už padarytą nusikaltimą, bet ir prevencinė priemonė. R. Tamašunienė taip pat pabrėžia, kad verta stiprinti pagalbos prieinamumą žmonėms, išreiškusiems norą jos kreiptis, ir siūlo apsvarstyti galimybę priskirti medikamentinį gydymą vaikams turintiems asmenims. arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda po informacijos pasirodymo apie seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, kuriuos įvykdė kunigai, pareiškė, kad maldų neužtenka ir būtinos tiek Bažnyčios, tiek valstybės pastangos. Jis pabrėžė, kad valstybė turi patikrinti viską, o Bažnyčia turi imtis veiksmų rizikos minimizavimui. Prezidentas teigė norėsiantis apie situaciją pasikalbėti su Bažnyčios vadovais.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda, viešėjęs Madeiroje, teigia, kad negali būti pavaduotas, todėl pasirinko vienintelę savaitę per metus be suplanuotų fizinių susitikimų atostogoms.
Nausėda pabrėžia, kad Konstitucija jam suteikia teisę į poilsį, tačiau reikalauja nuolat vykdyti savo pareigas.
Nepaisant to, prezidentas dirbo nuotoliniu būdu ir buvo nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius šalyje.arrow_forward
Šalies vadovas Gitanas Nausėda komentavo Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą mažinti rusų kalbos vartojimą teikiant paslaugas, teigdamas, kad žmogus turi taikytis prie valstybės, kurioje gyvena. Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, plečia lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir mažina rusų kalbos vartojimą švietimo bei gyventojų aptarnavimo srityse. Nausėda taip pat pažymėjo, kad 2023 m. atmetė prezidento veto dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurį atmestas pirmiausia konservatorių ir liberalų pastangomis.arrow_forward