Tamašunienė: QR kodas galėtų būti nesuteikiamas ne tik nuteistiems, bet ir įtariamiems asmenims
Teisėsauga Seksualiniai nusikaltimai Baudos ir atsakomybė Įstatymų leidyba Rita Tamašunienė
Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA).
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad reikėtų plėsti teisinį reguliavimą ir nesuteikti galimybės QR kodus gauti ne tik už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistiems, bet ir tokiais nusikaltimais įtariamiems asmenims. Pasak jos, ši priemonė būtų ne tik pasekmė už padarytą nusikaltimą, bet ir prevencinė priemonė.
„QR kodas yra taip pat tik nusikaltimus padariusiems žmonėms, o įtariamiesiems QR kodas nesuteikiamas. Čia taip pat matytume, kad reikėtų teisinę bazę praplėsti ir funkcionalumus papildomus Įtariamųjų, (kaltinamųjų – ELTA) ir nuteistųjų registre suteikti, kad tas kodas būtų jau įtariant asmenį tokio pobūdžio nusikaltimais“, – pirmadienį po institucijų pasitarimo dėl veiksmų reaguojant į seksualinio smurto prieš vaikus atvejus teigė ministrė.
„Tai yra jau pasekmė, bet tai taip pat yra ir prevencinė priemonė, nes pakliūti į tokius registrus, viešus sąrašus tai tikrai, mūsų vertinimu, žmonės labiau galvotų prieš atlikdami tas baisias veikas vaikų ir nepilnamečių atžvilgiu“, – pridūrė R. Tamašunienė.
Nuo 2024 m. lapkričio įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, numatantys prievolę darbdaviams tikrinti su nepilnamečiais dirbančius asmenis. Pastarieji privalo turėti specialų elektroninį dokumentą – QR kodą – kurio pagalba tiek darbdaviai, tiek vaikų tėvai galėtų patikrinti, ar praeityje asmuo nėra įvykdęs seksualinių ar kitų sunkių nusikaltimų.
Siūlo plėsti pagalbą medikamentinėmis priemonėmis
Pasak R. Tamašunienės, verta stiprinti pagalbos prieinamumą žmonėms, išreiškusiems norą jos kreiptis. Vienas iš tokių būdų, anot ministrės, galėtų būti medikamentinis gydymas lytinį potraukį vaikams turintiems asmenims.
„Pritarėme, kad verta pastiprinti galimybes žmonėms, kurie nori gauti psichologinę ar medikamentinę pagalbą (…). Mes neturime priverstinio gydymo formų, bet yra žmonės, kurie ieško pagalbos, matydami savo potraukius, kuriuos jie norėtų valdyti. (…) Verta pagalvoti, ar mes tikrai tas paslaugas ir anonimiškumą galėtume išplėsti, pasiekiamumą tokių paslaugų arba galbūt tokius vaistus priskirti kompensuojamų vaistų kategorijai (…). Jeigu gydytojas, psichiatras nustato, jog tai tinkamas būdas“, – sakė politikė.
Skatina grįžti prie diskusijų dėl seksualinių nusikaltėlių viešojo registro
Instituciniame pasitarime taip pat kalbėta apie poreikį grįžti prie diskusijų dėl seksualinių nusikaltėlių viešojo registro. Anot ministrės, šiuo aspektu reikėtų rasti kompromisą ir žmogaus teisių klausimu, esą nekalbama apie registrą, kuris galiotų visą gyvenimą.
„Reikia surasti žmogaus teisių balansą, nes mes suprantame, kad ir nusikaltę asmenys, bet atlikę bausmę turėtų taip pat turėti apsaugą. Niekas nekalba apie viešą registrą, kuris galios visą gyvenimą. Teismai priimtų sprendimus atlikti bausmę ir taip pat dar atlikus bausmę dvejus ar penkerius metus būti viešajame registre, tai, mūsų vertinimu, tai tikrai atbaidytų nuo pakartotinio nusikaltimo ir apsaugotų visuomenę ir jos teisę žinoti“, – komentavo R. Tamašunienė.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Prezidentas Gitanas Nausėda po informacijos pasirodymo apie seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, kuriuos įvykdė kunigai, pareiškė, kad maldų neužtenka ir būtinos tiek Bažnyčios, tiek valstybės pastangos. Jis pabrėžė, kad valstybė turi patikrinti viską, o Bažnyčia turi imtis veiksmų rizikos minimizavimui. Prezidentas teigė norėsiantis apie situaciją pasikalbėti su Bažnyčios vadovais.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda, viešėjęs Madeiroje, teigia, kad negali būti pavaduotas, todėl pasirinko vienintelę savaitę per metus be suplanuotų fizinių susitikimų atostogoms.
Nausėda pabrėžia, kad Konstitucija jam suteikia teisę į poilsį, tačiau reikalauja nuolat vykdyti savo pareigas.
Nepaisant to, prezidentas dirbo nuotoliniu būdu ir buvo nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius šalyje.arrow_forward
Šalies vadovas Gitanas Nausėda komentavo Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą mažinti rusų kalbos vartojimą teikiant paslaugas, teigdamas, kad žmogus turi taikytis prie valstybės, kurioje gyvena. Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, plečia lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir mažina rusų kalbos vartojimą švietimo bei gyventojų aptarnavimo srityse. Nausėda taip pat pažymėjo, kad 2023 m. atmetė prezidento veto dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurį atmestas pirmiausia konservatorių ir liberalų pastangomis.arrow_forward