Prezidentas apie rusų kalbos atsisakymą: žmogus turi taikytis prie valstybės, kurioje gyvena
Politika agresija prieš Ukrainą Migracija Tarptautiniai santykiai Švietimo politika Gitanas Nausėda Rusija
Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA).
Komentuodamas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą atsisakyti rusų kalbos vartojimo teikiant paslaugas, šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad žmogus turi taikytis prie valstybės, kurioje gyvena, o ne atvirkščiai.
„Žmogus turi taikytis prie valstybės, kurioje gyvena“, – LRT televizijai sakė prezidentas, paklaustas, kiek, jo manymu, valstybė turi taikytis prie žmogaus, kuris nekalba valstybine kalba, ir kiek žmogus turi taikytis prie valstybės, kurioje gyvena.
„Tikrai nebegyvename sovietmečiu, kuomet buvo vyresniojo brolio fenomenas ir vyresnysis brolis nematė reikalo mokytis mūsų valstybinės kalbos, nes tiesiog nemanė, kad tai yra būtina. Ir 35–40 metų išgyvendavo taip ir neišmokęs. Dabar gyvename nepriklausomoje valstybėje, kurioje galime nustatyti tam tikras sąlygas“, – pridūrė jis.
G. Nausėda tikino teigiamai vertinantis Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvą, tačiau pažėrė kritikos Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), kuriems priklauso ir sostinės meras Valdas Benkunskas, bei politinės jėgos sprendimui 2023 m. atmesti prezidento veto.
„Labai gerai, kad Vilniaus savivaldybė kelia šiuos klausimus, tačiau, kiek aš prisimenu, meras yra iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Tuo metu 2023 metais, kuomet aš vetavau labai liberalų įstatymą dėl sankcijų Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, tas veto buvo atmestas pirmiausia pačių konservatorių ir liberalų pastangomis“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Tai, ką gi, jeigu ir buvo suprasta grėsmė ir suprasta problema, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada“, – tęsė jis.
Kaip skelbė ELTA, rugpjūčio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, jog įgyvendindama Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą plečia lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir kartu mažina rusų kalbos vartojimą švietimo bei gyventojų aptarnavimo srityse.
Savivaldybė taip pat nurodė, kad nuo šių metų ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių vaikams pradinis ugdymas organizuojamas tik lietuvių kalba, o tautinių mažumų mokyklose padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius.
Per pastaruosius trejus metus ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba sostinėje sumažėjo nuo 181 iki 112.
Be to, savivaldybėje atsisakyta rusų kalbos interneto svetainės versijos, ši kalba panaikinta klientų eilių valdymo sistemoje, o prašymai ir skundai rusų kalba nebebus priimami. Anot savivaldybės, rusų ir kitomis ne ES valstybių kalbomis gyventojai prireikus galės būti informuojami tik žodžiu, atsižvelgiant į darbuotojų kalbų mokėjimą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad kol kas dar anksti vertinti šį savivaldybės sprendimą. Anot jo, kol kas neaišku, ar tai yra principinė pozicija, ar komunikacinis žingsnis.
2023 m. prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlė parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Taip pat šalies vadovas siūlė tobulinti įstatymą, įvedant naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą ir supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje atšaukimo procedūras.
Tiesa, šalies vadovo veto buvo atmestas 99 parlamentarų balsais.
person Marta Kraujelytė (ELTA)
Teisingumo ministre Rita Tamašunienė teigia, kad reikėtų plėsti teisinį reguliavimą ir suteikti galimybę gauti QR kodus ne tik nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, bet ir tokiais nusikaltimais įtariamiems asmenims. Tai būtų ne tik pasekmė už padarytą nusikaltimą, bet ir prevencinė priemonė. R. Tamašunienė taip pat pabrėžia, kad verta stiprinti pagalbos prieinamumą žmonėms, išreiškusiems norą jos kreiptis, ir siūlo apsvarstyti galimybę priskirti medikamentinį gydymą vaikams turintiems asmenims. arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda po informacijos pasirodymo apie seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, kuriuos įvykdė kunigai, pareiškė, kad maldų neužtenka ir būtinos tiek Bažnyčios, tiek valstybės pastangos. Jis pabrėžė, kad valstybė turi patikrinti viską, o Bažnyčia turi imtis veiksmų rizikos minimizavimui. Prezidentas teigė norėsiantis apie situaciją pasikalbėti su Bažnyčios vadovais.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda, viešėjęs Madeiroje, teigia, kad negali būti pavaduotas, todėl pasirinko vienintelę savaitę per metus be suplanuotų fizinių susitikimų atostogoms.
Nausėda pabrėžia, kad Konstitucija jam suteikia teisę į poilsį, tačiau reikalauja nuolat vykdyti savo pareigas.
Nepaisant to, prezidentas dirbo nuotoliniu būdu ir buvo nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius šalyje.arrow_forward