Prancūzijos vyriausybė įspėjo televizijos kanalą negrąžinti į eterį išsiųstos rusų komentatorės
Politika Dezinformacija Baudos ir atsakomybė Žiniasklaidos reguliavimas Prancūzija Kremlius Rusija
Paryžius, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA).
Prancūzijos vidaus reikalų ministras ketvirtadienį pagrasino baudžiamąja byla televizijos kanalui „CNews“, jei šis vėl leis eteryje pasirodyti rusų komentatorei, kuri buvo išsiųsta iš šalies dėl įtarimų, kad yra Kremliaus agentė.
45 metų Ksenija Fiodorova rugpjūtį buvo oficialiai išsiųsta iš Prancūzijos, teismui atmetus jos apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo jai buvo nurodyta palikti šalį dėl prokremliškos propagandos skleidimo.
Tačiau konservatyvusis televizijos kanalas „CNews“ pranešė, kad ji netrukus vėl pasirodys eteryje per vaizdo ryšį.
Vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas parašė laišką Prancūzijos žiniasklaidos reguliavimo institucijai ARCOM, paaiškindamas, kad K. Fiodorova buvo apkaltinta „informacijos ir viešųjų diskusijų manipuliavimu“ ir „pamatinių valstybės interesų pažeidimu“, dėl to ji buvo išsiųsta, o jos turtas įšaldytas.
Bet koks jos sugrįžimas į eterį „tiesiogiai prieštarauja taikytoms išsiuntimo ir turto įšaldymo priemonėms ir gali tapti pagrindu keliems baudžiamiesiems kaltinimams“, – rašoma laiške, kurį paviešino dienraštis „Le Monde“ ir kurį matė AFP.
K. Fiodorova yra buvusi Prancūzijos „RT“ padalinio vadovė; šis kanalas Prancūzijoje buvo uždraustas po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Vėliau ji tapo komentatore žiniasklaidos priemonėse, priklausančiose konservatyvaus Prancūzijos milijardieriaus Vincento Bollore‘o transliavimo grupei, įskaitant „CNews“.
K. Fiodorova, kuri šiuos kaltinimus pavadino „cenzūra“, teigė, kad sprendimo dėl deportacijos įsigaliojimo metu ji buvo atostogose už Prancūzijos ribų, todėl fiziškai niekada nebuvo deportuota.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Amerikietiškų „HIMARS“ sistemų pristatymas Lietuvai vėluoja, tačiau pagal Lietuvos kariuomenės vadą Raimundą Vaikšnorą, tai nekelia didelių rizikų.
Vėlavimas susijęs su JAV puse, tačiau esant poreikiui, Lietuva galėtų laikinai pasiskolinti tokias pačias sistemas iš JAV Nacionalinės gvardijos.
Nors pristatymo data nėra aiški, Lietuvos kariuomenė jau yra pasirengusi naudoti šias sistemas, nes kariai yra baigę reikiamą rengimą ir atlikę mokomuosius šaudymus.arrow_forward
Europos Parlamento narys iš Lietuvos Petras Auštrevičius siūlo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai padėti, nepaisant kai kurių ES valstybių narių abejonių dėl teisinių ir finansinių rizikų. P. Auštrevičius pabrėžė, kad viena prieštaraujanti šalis, tokia kaip Belgija, neturėtų laikyti visų kitų įkaitais ir kad reikėtų įsteigti naują instituciją, kuri leistų atskirti šį procesą nuo nacionalinių kliringo įstaigų ir sumažintų teisinį spaudimą Briuseliui. Politikas pažymėjo, kad įšaldytų lėšų traktavimas kaip neliečiamų yra fundamentali klaida, nes agresorius privalo prisiimti visą finansinę atsakomybę už Ukrainoje padarytą žalą.arrow_forward
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila prašė atleisti jį iš pareigų, o valdyba tenkino jo prašymą. Radvila atsakingas už viską – ir kai bendrovei sekasi, ir kai ji nuvilia klientus. Nuo spalio 1 dienos laikinuoju ESO vadovu paskirtas bendrovės finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.arrow_forward
Marokas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokių faktų, patvirtinančių jo dalyvavimą didžiuliame migrantų antplūdyje į Ispanijos Šiaurės Afrikos eksklavą Seutą liepos mėnesį.
Tai buvo precedento neturintis chaotiškas antplūdis, per kurį žuvo daugybė žmonių ir kuris sukėlė Europos Sąjungos ginčus dėl keblaus migracijos klausimo.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas nuolat vengė kaltinti Maroką ir pažymėjo, kad nėra „tvirtų įrodymų“, jog ši Šiaurės Afrikos šalis organizavo migrantų antplūdį.arrow_forward