Auštrevičius: Belgija neturėtų laikyti visų įkaitais dėl įšaldyto Rusijos turto
Politika agresija prieš Ukrainą ES politika Ekonominės sankcijos Tarptautiniai santykiai Petras Auštrevičius Rusija Ukraina
Briuselis, rugsėjo 10 d. (Ukrinform-ELTA).
Atskirų Europos Sąjungos valstybių narių abejonės dėl galimų teisinių ir finansinių rizikų neturi trukdyti kolektyvinėms ES pastangoms panaudoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą Ukrainai padėti.
Taip teigė Europos Parlamento narys iš Lietuvos Petras Auštrevičius išskirtiniame komentare „Ukrinform“ po to, kai grupė EP narių pateikė naują iniciatyvą atnaujinti diskusijas dėl Rusijos turto.
Komentuodamas Belgijos, kurioje „Euroclear“ depozitoriumas saugo didžiąją dalį įšaldyto Rusijos turto, poziciją, politikas paragino neleisti, kad viena šalis stabdytų sprendimus, kurie yra gyvybiškai svarbūs visai Europai: „Viena prieštaraujanti šalis, tokia kaip Belgija, neturėtų laikyti visų kitų įkaitais“, – teigė EP narys.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos finansinių poreikių mastas gerokai viršija dabartines laikinąsias priemones, todėl būtinas visapusiškas sprendimas. „Ukrainai, norint išlikti, reikės kur kas daugiau nei 90 mlrd. paskolos lėšų“, – sakė P. Auštrevičius.
Bendrame laiške ES institucijoms EP nariai pasiūlė įsteigti techninę struktūrą arba naują europinę turto valdymo priemonę, kuri leistų atskirti šį procesą nuo nacionalinių kliringo įstaigų ir sumažinti teisinį spaudimą Briuseliui.
„Manau, kad tokia struktūra galėtų būti naudinga, nes už tai galėtų būti atsakinga ne kliringo įstaiga, o visai nauja institucija, kuri būtų šiek tiek atsieta nuo Belgijos, – paaiškino P. Auštrevičius. – Turime būti labai praktiški, netgi siūlydami tam tikrus techninius sprendimus.“
Lietuvos politikas pažymėjo, kad įšaldytų lėšų traktavimas kaip neliečiamų yra fundamentali klaida, nes agresorius privalo prisiimti visą finansinę atsakomybę už Ukrainoje padarytą žalą.
„Pirmiausia darome klaidą, laikydami tą įšaldytą Rusijos turtą tarsi kokį šventą dalyką, kurio negalima liesti, – sakė EP narys. – Tai būtų labai aiški žinia rusams, kad jie yra atsakingi ir turi susimokėti, o mes jų pinigus išleisime iki paskutinio cento.“
Atsakydamas į klausimą, ar ES politinis elitas pasirengęs iš naujo svarstyti šį klausimą, jis pripažino, kad, nors gali būti abejonių, laukti tiesiog nėra galimybės.
„Na, manau, Europos Sąjunga niekada nėra pasirengusi tokiam radikaliam sprendimui, bet ar ateis tas geresnis laikas? Ar mes turime laiko tiesiog sėdėti rankas sudėję ir nieko nedaryti?“ – svarstė P. Auštrevičius.
Jis pažymėjo, kad, nepaisant kai kurių pareigūnų entuziazmo trūkumo, besikeičiančios aplinkybės yra priežastis, dėl kurios šis klausimas turi būti įtrauktas į darbotvarkę.
„Padėtis negerėja, o mums reikia vis daugiau finansinių išteklių ir paramos Ukrainai. Todėl, net žinodami, kad nebus didelio politinio noro imtis šio klausimo, turime dar kartą iškelti nelengvą, bet neabejotinai reikalingą diskusiją dėl įšaldyto turto“, – pabrėžė jis.
P. Auštrevičius atmetė scenarijus, pagal kuriuos Europos mokesčių mokėtojai būtų priversti padengti Ukrainos atstatymo išlaidas, o Rusijos lėšos liktų nepaliestos.
„Net ir pasiekus galutinį taikos sprendimą dėl dabartinės situacijos, nematau, kaip galėtume nepanaudoti Rusijos pinigų. Kas sumokės už Ukrainos atstatymą? Ne Rusija? Tai kas tada, Belgija? Nemanau“, – užbaigė komentarą EP narys.
Kaip jau buvo pranešta, EP narių grupės iniciatyva siekiama atnaujinti politines konsultacijas tarp Europos Komisijos, ES Tarybos ir valstybių narių, kad būtų sukurtas veiksmingas mechanizmas, leidžiantis panaudoti Rusijos turtą ir taip užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Lietuvos kariuomenė nuosekliai ruošiasi visuotiniam šaukimui ir iki 2030 metų planuoja pasiekti numatytą personalo augimo lygį, įskaitant maždaug 8 tūkst. šauktinių, teigia kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Šauktinių skaičiaus didinimas yra tiesiogiai susijęs su kariuomenės turimais ištekliais, tokiu būdu didesnis šauktinių skaičius reikštų būtinybę prisiimti riziką kitose srityse.
Iki 2030 metų planuojama pasiekti maždaug 8 tūkst. šauktinių, o kariuomenė bus pasirengusi priimti visus, kurie bus pašaukti pagal naująją šaukimo sistemą.arrow_forward
Amerikietiškų „HIMARS“ sistemų pristatymas Lietuvai vėluoja, tačiau pagal Lietuvos kariuomenės vadą Raimundą Vaikšnorą, tai nekelia didelių rizikų.
Vėlavimas susijęs su JAV puse, tačiau esant poreikiui, Lietuva galėtų laikinai pasiskolinti tokias pačias sistemas iš JAV Nacionalinės gvardijos.
Nors pristatymo data nėra aiški, Lietuvos kariuomenė jau yra pasirengusi naudoti šias sistemas, nes kariai yra baigę reikiamą rengimą ir atlikę mokomuosius šaudymus.arrow_forward
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila prašė atleisti jį iš pareigų, o valdyba tenkino jo prašymą. Radvila atsakingas už viską – ir kai bendrovei sekasi, ir kai ji nuvilia klientus. Nuo spalio 1 dienos laikinuoju ESO vadovu paskirtas bendrovės finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.arrow_forward