ESO valdyba tenkino bendrovės vadovo Radvilos prašymą trauktis iš pareigų
Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA).
Po audros kai kuriems gyventojams dar neturint elektros, o politikams keliant klausimus dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atsakomybės, bendrovės valdyba ketvirtadienį tenkino bendrovės vadovo Renaldo Radvilos prašymą atleisti jį iš pareigų. Paskutinė jo, kaip ESO vadovo, darbo diena – rugsėjo 30-oji.
Ketvirtadienio vakarą „Ignitis grupė“ pranešė, kad neeilinis ESO valdybos posėdis rugsėjo 10 d. sušauktas dėl R. Radvilos sprendimo palikti bendrovės vadovo pareigas.
„Vadovas atsakingas už viską – ir kai bendrovei sekasi, ir kai ji nuvilia klientus. Audros sukontroliuoti neįmanoma, bet visi kartu jai turėjome būti geriau pasirengę. Po praėjusios 2024 m. audros inicijavome daug pokyčių, tačiau jaučiu, kad nepadarėme visko, ką galėjome. Todėl kaip vadovas prisiimu atsakomybę“, – pranešime cituojamas R. Radvila.
Nuo spalio 1 d. laikinuoju ESO vadovu paskirtas bendrovės finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas. ESO valdyba taip pat nusprendė nedelsiant inicijuoti naujo bendrovės vadovo atranką.
„ESO vadovo atsistatydinimas – sunkus, tačiau suprantamas žingsnis. Dabar mūsų visų laukia svarbiausias darbas – suvienijus bendrovės ir atsakingų institucijų jėgas, nedelsiant priimti būtinus sprendimus, kurie užtikrintų reikiamus pokyčius, didesnį tinklo atsparumą ir greitą atstatymą“, – pranešime teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Apie ketvirtadienį vyksiantį ESO valdybos posėdį anksčiau informavo premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Prieš valdybos posėdį „Ignitis grupės“ komunikacijos partneris Valdas Lopeta, paklaustas, dėl kokių priežasčių R. Radvila nusprendė atsistatydinti, teigė negalintis to komentuoti.
„Kol kas daugiau negaliu pakomentuoti“, – nurodė jis.
„Po valdybos posėdžio turėtume sužinoti, koks bus priimtas sprendimas“, – pabrėžė V. Lopeta.
R. Radvila ESO vadovavo nuo 2022 m. lapkričio 24 d.
L. Savickas: atsakomybė dėl krizės neturi baigtis vien vadovo pasitraukimu
Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad R. Radvilos sprendimas prisiimti asmeninę atsakomybę dėl audros padarinių ir pasitraukti iš pareigų yra atsakingas žingsnis, tačiau vien vadovo pasitraukimo esminei problemai išspręsti nepakanka.
„Sieksiu, kad atsakomybė už šią krizę nesibaigtų vien personaliniu sprendimu. Turime patvirtinti konkretų priemonių planą, kuris sustiprintų elektros tinklo atsparumą, pagreitintų reagavimą ir užtikrintų geresnį gyventojų informavimą“, – ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ministras.
L. Savickas taip pat nurodė, kad kitą savaitę šie klausimai bus svarstomi Vyriausybėje. Anot jo, „Ignitis grupė“ taip pat turėtų pateikti aiškų planą, kaip keis savo finansinius prioritetus ir didins investicijas į elektros tinklo patikimumą.
„Šią krizę galėsime laikyti įveikta tik tuomet, kai būsime pasirengę kitai audrai“, – teigė ministras.
Finansų ministras Taurimas Valys Eltai anksčiau ketvirtadienį nurodė palaikantis R. Radvilos sprendimą atsistatydinti.
Jis teigė laukiantis konkrečių ESO valdančios „Ignitis grupės“ sprendimų, kurie užtikrintų realius pokyčius ir didesnį elektros tinklo atsparumą.
Politikai klausimus dėl ESO vadovo atsakomybės ėmė kelti po to, kai rugpjūčio pabaigoje praūžus audrai elektros šalyje neturėjo tūkstančiai vartotojų, tiekimas visiems vartotojams vis dar buvo neatkurtas.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę energetikos ministras Lukas Savickas teigė, jog ESO vadovo atsakomybę dėl bendrovės pasiruošimo audrai, reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kaip buvo įgyvendintos po 2024 m. audros pateiktos rekomendacijos, ar buvo pakankamai investuota į elektros tinklo atsparumą.
Pats ESO vadovas anksčiau sakė, kad jo atsakomybės klausimą reikėtų vertinti tik visiškai atkūrus elektros tiekimą.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros metu daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
person Benjaminas Auryla (ELTA)
Lietuvos kariuomenė nuosekliai ruošiasi visuotiniam šaukimui ir iki 2030 metų planuoja pasiekti numatytą personalo augimo lygį, įskaitant maždaug 8 tūkst. šauktinių, teigia kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Šauktinių skaičiaus didinimas yra tiesiogiai susijęs su kariuomenės turimais ištekliais, tokiu būdu didesnis šauktinių skaičius reikštų būtinybę prisiimti riziką kitose srityse.
Iki 2030 metų planuojama pasiekti maždaug 8 tūkst. šauktinių, o kariuomenė bus pasirengusi priimti visus, kurie bus pašaukti pagal naująją šaukimo sistemą.arrow_forward
Amerikietiškų „HIMARS“ sistemų pristatymas Lietuvai vėluoja, tačiau pagal Lietuvos kariuomenės vadą Raimundą Vaikšnorą, tai nekelia didelių rizikų.
Vėlavimas susijęs su JAV puse, tačiau esant poreikiui, Lietuva galėtų laikinai pasiskolinti tokias pačias sistemas iš JAV Nacionalinės gvardijos.
Nors pristatymo data nėra aiški, Lietuvos kariuomenė jau yra pasirengusi naudoti šias sistemas, nes kariai yra baigę reikiamą rengimą ir atlikę mokomuosius šaudymus.arrow_forward
Europos Parlamento narys iš Lietuvos Petras Auštrevičius siūlo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai padėti, nepaisant kai kurių ES valstybių narių abejonių dėl teisinių ir finansinių rizikų. P. Auštrevičius pabrėžė, kad viena prieštaraujanti šalis, tokia kaip Belgija, neturėtų laikyti visų kitų įkaitais ir kad reikėtų įsteigti naują instituciją, kuri leistų atskirti šį procesą nuo nacionalinių kliringo įstaigų ir sumažintų teisinį spaudimą Briuseliui. Politikas pažymėjo, kad įšaldytų lėšų traktavimas kaip neliečiamų yra fundamentali klaida, nes agresorius privalo prisiimti visą finansinę atsakomybę už Ukrainoje padarytą žalą.arrow_forward