Kariuomenės vadas: kariuomenė iki 2030 m. bus pasirengusi visuotiniam šaukimui
Politika Gynyba Karinės pajėgos Mobilizacija Lietuva Lietuvos kariuomenė
Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA).
Lietuvos kariuomenė nuosekliai ruošiasi visuotiniam šaukimui ir iki 2030 metų planuoja pasiekti numatytą kariuomenės personalo augimo lygį, įskaitant maždaug 8 tūkst. šauktinių, teigia kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
R. Vaikšnoras taip pat teigiamai įvertino asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu bendrovės „Norstat“ rugpjūtį atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo rezultatus, kurie parodė didelį visuomenės palaikymą visuotiniam šaukimui. Apklausos duomenimis, jam pritaria beveik 80 proc. gyventojų.
„Labai smagu girdėti, kad visuomenė išreiškia tokią poziciją, nes tai yra labai svarbus signalas“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė kariuomenės vadas.
Visuotinis šaukimas – vienas iš žingsnių visuotinės gynybos link
Pasak R. Vaikšnoro, visuotinis šaukimas yra viena iš atramų pereinant prie visuotinės gynybos.
„Nuo pat pradžios, kai perėmiau šitą poziciją, vienas iš prioritetinių punktų buvo, kad per visuotinį šaukimą nueisime į visuotinę gynybą“, – teigė R. Vaikšnoras.
Jis pabrėžė, kad visuotinis šaukimas yra tik viena iš šešių pagrindinių visuotinės gynybos dalių.
Daugiau šauktinių reikštų mažiau lėšų kitiems pajėgumams
Kariuomenės vado teigimu, šauktinių skaičiaus didinimas yra tiesiogiai susijęs su kariuomenės turimais ištekliais. Norint priimti daugiau jaunuolių, reikia užtikrinti jų parengimą, ginkluotę, techniką ir tinkamą infrastruktūrą.
„Jeigu mes imam daugiau šauktinių šiais metais, (...) tai reiškia kažko atsisakom: dronų, robotų, galbūt kažkokios kitos įrangos ir technikos“, – aiškino kariuomenės vadas.
Pasak jo, kariuomenėje yra aiškiai sudėliota, kur skiriamos lėšos, todėl didesnis šauktinių skaičius reikštų būtinybę prisiimti riziką kitose srityse.
„Viskas tarpusavy susiję“, – pabrėžė jis.
Iki 2030 metų – apie 8 tūkst. šauktinių
R. Vaikšnoro teigimu, kariuomenė turi aiškų pajėgumų ir personalo augimo planą iki 2030 metų bei vėlesniam laikotarpiui.
„Mes iki 2030 metų pasieksime būtent tuos skaičius, kurie maždaug buvo ir įvardinti, kad tie maždaug 8 tūkstančiai bus“, – sakė jis.
Kariuomenės vadas taip pat teigė, kad iki 2030 metų kariuomenė bus pasirengusi priimti visus, kurie bus pašaukti pagal naująją šaukimo sistemą.
Jis pabrėžė, kad ateityje siekiama pereiti prie sistemos, kurioje išimčių būtų kuo mažiau. Jaunuoliai galėtų atlikti pareigą valstybei ne tik devynių mėnesių privalomojoje karo tarnyboje, bet ir kitomis formomis.
„Visi galės atlikti pareigą Tėvynei per įvairias tarnavimo rūšis: nuo devynių mėnesių iki specialistų, iki karių savanorių Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), jaunųjų karininkų vadų mokymus (JKVM), ir eilę kitų alternatyvių tarnybų“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
ELTA primena, kad šiemet įsigaliojo nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių. Pagal ją, atlikti karinę prievolę jaunuoliai kviečiami iš karto po mokyklos.
Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, šaukimo amžius buvo 18–23 metai.
person Benjaminas Auryla (ELTA)
Amerikietiškų „HIMARS“ sistemų pristatymas Lietuvai vėluoja, tačiau pagal Lietuvos kariuomenės vadą Raimundą Vaikšnorą, tai nekelia didelių rizikų.
Vėlavimas susijęs su JAV puse, tačiau esant poreikiui, Lietuva galėtų laikinai pasiskolinti tokias pačias sistemas iš JAV Nacionalinės gvardijos.
Nors pristatymo data nėra aiški, Lietuvos kariuomenė jau yra pasirengusi naudoti šias sistemas, nes kariai yra baigę reikiamą rengimą ir atlikę mokomuosius šaudymus.arrow_forward
Europos Parlamento narys iš Lietuvos Petras Auštrevičius siūlo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai padėti, nepaisant kai kurių ES valstybių narių abejonių dėl teisinių ir finansinių rizikų. P. Auštrevičius pabrėžė, kad viena prieštaraujanti šalis, tokia kaip Belgija, neturėtų laikyti visų kitų įkaitais ir kad reikėtų įsteigti naują instituciją, kuri leistų atskirti šį procesą nuo nacionalinių kliringo įstaigų ir sumažintų teisinį spaudimą Briuseliui. Politikas pažymėjo, kad įšaldytų lėšų traktavimas kaip neliečiamų yra fundamentali klaida, nes agresorius privalo prisiimti visą finansinę atsakomybę už Ukrainoje padarytą žalą.arrow_forward
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila prašė atleisti jį iš pareigų, o valdyba tenkino jo prašymą. Radvila atsakingas už viską – ir kai bendrovei sekasi, ir kai ji nuvilia klientus. Nuo spalio 1 dienos laikinuoju ESO vadovu paskirtas bendrovės finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.arrow_forward