Nausėda teigia, kad Vyriausybės priemonės degalų kainoms sumažinti duoda labai ribotą efektą
Politika Mokesčiai Fiskalinė politika Energetika Gitanas Nausėda
Vilnius, balandžio 1 d. (ELTA).
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad šiuo metu Vyriausybės inicijuotos priemonės degalų kainoms sumažinti kol kas duoda labai ribotą efektą. Anot šalies vadovo, šiuo atveju reikėtų imtis ir kitų papildomų iniciatyvų, tarp kurių – Prezidentūros siūlomos maksimalių kainų ribų formulės nustatymas.
„Šitos priemonės, matosi, kol kas duoda labai ribotą efektą ir turbūt čia visada turėsime apsispręsti“, – TV3 žinioms trečiadienį sakė G. Nausėda, vertindamas Vyriausybės bandymus sumažinti išaugusias degalų kainas.
Šalies vadovas neslėpė manantis, kad Lietuva neturėtų imti pavyzdžio iš Lenkijos, kur buvo sumažintas degalams taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Lenkija sumažino PVM‘ą ir, pripažinkime, kiekvieną mėnesį už tai moka daugiau negu 200 milijonų eurų. Dauginkime tai iš 12 ir gauname 2,4 milijardo euro. Tai yra iš tikrųjų sumos, kurių mes šiandien paimti nuo biudžeto, nurėžti ir atiduodi į degalines negalime“, – dėstė G. Nausėda.
Jis priminė, kad Prezidentūra jau parodė iniciatyvą, siekiant pažaboti augančias degalų kainas, tai yra pasiūlė nustatyti maksimalių kainų ribų formulę. G. Nausėda vylėsi, kad ministrų kabinetas įsiklausys į šį pasiūlymą.
„Mes siūlome maksimalių kainų ribų formulę ir jau esame pateikę įstatymo projektą. Labai norėtųsi, kad Vyriausybė rimtai apsvarstytų ir šitą galimybę kartu su kitais sprendimais dėl degalų akcizo mažinimo, dėl atsargų paleidimo. Stebuklo veikiausiai tai nesukeltų, bet vis dėlto ypatingai šiuo metu, kai degalų kainos, o ypač dyzelino kainos, yra aukštos, bent suteiktų tam tikrą atokvėpį. Šituo keliu eidami, mes galime turėti apčiuopiamesnį rezultatą negu iki šiol“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Praėjusią savaitę didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkst. tonų šalies kuro rezervą – tai sudaro maždaug 12 dienų šalies kuro atsargų.
Tai padaryta Tarptautinei energetikos agentūrai šalims narėms atvėrus galimybę į rinką paleisti iš viso 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.
Tarp Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – su Europos Komisija derinamas naujas PVM mechanizmas, papildomas šio mokesčio pajamas naudojant mažinant akcizą kurui, taip pat – naujo degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, numatyta ir keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.
person Gytis Pankūnas (ELTA)
Seimo pirmininkas, socdemas Juozas Olekas yra nepatenkintas, kad dalis „aušriečių“ balsavo prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą. J. Olekas teigia, kad nepaisant šio incidento, alternatyvių koalicijų variantų nėra. Seimo pirmininko nuomone, partijos „Nemuno aušra“ atstovų balsavimo rezultatai negali būti laikomi kaip valdančiosios koalicijos sutarties nevykdymas.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos dialogas su Baltarusija galėtų būti įmanomas, jei Baltarusija parodytų gerą valią, pavyzdžiui, sustabdytų į Lietuvą skrendančius balionus su kontrabanda, per sieną besiveržiančius migrantus. G. Nausėda komentavo JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale'o raginimą Lietuvai surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija. Prezidentas, paklaustas apie galimybes atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, priminė, jog apribojimai trąšų gabenimui yra susiję su Europos Sąjungos (ES) sankcijomis.arrow_forward
Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie balandžio 2 d. įvykius Lietuvoje, kuriuose dalyvaus politikai, verslo atstovai ir teisėsaugos organai.
Svarbūs įvykiai: Vilniaus mero susitikimas, kuriame aptars imigracijos politikos klausimus, Prezidentas G. Nausėda susitiks su krašto apsaugos ministru R. Karu, Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus spaudos konferencija.
Tuo pačiu metu vyks ir kitos svarbios diskusijos, tokių kaip degalų krizės valdymas ir antisemitinių pasisakymų bylos nagrinėjimas Apeliacinio teismo.arrow_forward
Airija skirs dar 40,3 mln. eurų humanitarinei pagalbai ir stabilizavimo priemonėms Ukrainoje, kas padidins šių metų bendrą paramą iki rekordinio lygio nuo Rusijos invazijos pradžios. Šią naujieną paskelbė Airijos diplomatijos vadovė Helen McEntee. Lėšos bus skirtos įvairioms organizacijoms, tokioms kaip „Irish Aid“, ir apims medicininę pagalbą, paramą veteranams, priedangas mokykloms ir pan.arrow_forward