Prezidentas tvirtina, kad dialogas su Baltarusija įmanomas, jai parodžius gerą valią
Politika Diplomatija ES politika Tarptautiniai santykiai Gitanas Nausėda Lietuva Baltarusija
Vilnius, balandžio 1 d. (ELTA).
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos dialogas su Baltarusija galėtų būti įmanomas, jei pastaroji parodytų gerą valią.
Šalies vadovas trečiadienį interviu TV3 žinioms į klausimą apie svarstymus dėl galimo Lietuvos dialogo su Minsku atsakė klausimu.
„Ar esant rekordiniam nelegalių migrantų srautui pastarosiomis dienomis prie mūsų sienos, ar esant nuolat balionų atakoms, mes iš tikrųjų turėtume dabar sakyti ir prašyti kaimyninio režimo indulgencijos pasimatyti?“ – trečiadienį TV3 žinioms sakė G. Nausėda.
Taip jis komentavo JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale\'o interviu LRT išsakytą raginimą Lietuvai surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija, atkurti trąšų tranzitą.
Kaip teigė G. Nausėda, Lietuva turėtų iškelti sąlygą Baltarusijai dėl galimo dialogo. Pasak prezidento, jei Minsko režimas parodytų gerą valią, pavyzdžiui, sustabdytų į Lietuvą skrendančius balionus su kontrabanda, per sieną besiveržiančius migrantus, galima būtų svarstyti apie politinius pokalbius tarp valstybių.
„Atvirkščiai, aš sakyčiau, mes turėtume labai konkrečiai iškelti, kad štai, jeigu artimiausias keletą savaičių, keturias savaites nebus balionų, nebus nelegalių migrantų, visi vilkikai saugiai grįš į Lietuvą, bus tikrai pademonstruotos režimo pastangos normalizuoti santykius, bent jau nekelti įtampos savo kaimynui, mes įvertinsime tai kaip geros valios ženklą ir, galimas dalykas, tokį dialogą pradėsime, bet tam turi būti labai aiškios sąlygos ir dabar tos, kurios yra šiuo metu, yra labai tolimos nuo tų, kokios yra įsivaizduotinos dialogui pradėti“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas, paklaustas apie galimybes atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, priminė, jog apribojimai trąšų gabenimui yra susiję su Europos Sąjungos (ES) sankcijomis. Taigi, pasak G. Nausėdos, Lietuva šiuo klausimu turėtų vieninga su ES ir nepriiminėti sprendimų savarankiškai.
Tiesa, kaip teigė G. Nausėda, Baltarusijos režimui parodžius norą keistis, suartėti su Vakarais, galėtų būti pradėtos diskusijos dėl to, ar būtina pratęsti Minskui taikomas sankcijas.
„Tie dvylika mėnesių (sankcijų galiojimo laikas – ELTA) kažkada praeis, per tą laiką gali įvykti ir dar teigiamų kitų poslinkių, ir (Minsko – ELTA) režimas turi be galo daug galimybių parodyti, kad jie tikrai nori suartėti su Vakarais, kad jie nori nebebūti Rusijos marionete kare su Ukraina – suprantu, kad šiandien tokia prielaida atrodo mažai realistiška, bet jie turi tokią galimybę pademonstruoti – ir tada mes, be jokios abejonės, būtume tie, kurie sakytume, neignoruotume fakto, net ir kalbėdami Europos Sąjungos forumuose, kad „žiūrėkite, Baltarusijos situacija keičiasi ir mes galime atitinkamai keisti savo politiką“, bet to šiandien prielaidų aš nematau“, – komentavo G. Nausėda.
Prieš kelias savaites derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.
J. Coale‘as interviu LRT paragino Vilnių atkurti ryšius su Minsku ir kalbėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti baltarusiškas kalio trąšas.
person Gytis Pankūnas (ELTA)
Seimo pirmininkas, socdemas Juozas Olekas yra nepatenkintas, kad dalis „aušriečių“ balsavo prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą. J. Olekas teigia, kad nepaisant šio incidento, alternatyvių koalicijų variantų nėra. Seimo pirmininko nuomone, partijos „Nemuno aušra“ atstovų balsavimo rezultatai negali būti laikomi kaip valdančiosios koalicijos sutarties nevykdymas.arrow_forward
Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie balandžio 2 d. įvykius Lietuvoje, kuriuose dalyvaus politikai, verslo atstovai ir teisėsaugos organai.
Svarbūs įvykiai: Vilniaus mero susitikimas, kuriame aptars imigracijos politikos klausimus, Prezidentas G. Nausėda susitiks su krašto apsaugos ministru R. Karu, Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus spaudos konferencija.
Tuo pačiu metu vyks ir kitos svarbios diskusijos, tokių kaip degalų krizės valdymas ir antisemitinių pasisakymų bylos nagrinėjimas Apeliacinio teismo.arrow_forward
Airija skirs dar 40,3 mln. eurų humanitarinei pagalbai ir stabilizavimo priemonėms Ukrainoje, kas padidins šių metų bendrą paramą iki rekordinio lygio nuo Rusijos invazijos pradžios. Šią naujieną paskelbė Airijos diplomatijos vadovė Helen McEntee. Lėšos bus skirtos įvairioms organizacijoms, tokioms kaip „Irish Aid“, ir apims medicininę pagalbą, paramą veteranams, priedangas mokykloms ir pan.arrow_forward