Nausėda apie siūlomą seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registrą: visiškai svarstytina
Politika Seksualiniai nusikaltimai Žmogaus teisės Įstatymų leidyba Gitanas Nausėda Mindaugas Sinkevičius Rita Tamašunienė
Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA).
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad seksualinių nusikaltimų prieš vaikus įvykdžiusių asmenų viešojo registro idėja yra svarstytina. Anot šalies vadovo, būtų galima diskutuoti dėl priemonės taikymo sąlygų, tačiau ji padėtų užkardyti ilgametį nusikaltimų vykdymą.
„Manau, kad tai yra visiškai svarstytinas pasiūlymas. Galima būtų diskutuoti dėl to, kokiam laikui tai turėtų būti skiriama – ar tai turėtų būti (skiriama – ELTA) visam amžiui, ar tai būtų kažkokiam laikotarpiui, kuris yra susijęs su bausmės įsiteisėjimu, bausmės atlikimu“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda, paklaustas, ar pasirašytų viešo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą numatantį įstatymą.
„Bet kuriuo atveju, tokie žmonės turi būti žinomi, nes tai leidžia sumažinti riziką nusikaltimui pasikartoti dar kartą. Mes esame praeityje matę pedofilų ir tikrai istorijų tokių, kurios yra susijusios su labai ilgamete veikla ir mes matome, kad tie žmonės tiesiog negali pasitaisyti, jie tiesiog kartojo savo nusikaltimus. Šiuo atveju viešumas leistų išvengti to“, – sakė prezidentas.
Pirmadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad Seimas turėtų grįžti prie iniciatyvos sukurti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą.
Apie poreikį grįžti prie diskusijų dėl seksualinių nusikaltėlių viešojo registro pirmadienį tarpinstituciniame pasitarime kalbėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Anot ministrės, šiuo aspektu reikėtų rasti kompromisą ir žmogaus teisių klausimu, esą nekalbama apie registrą, kuris galiotų visą gyvenimą.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja bylą, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, šiais nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas.
person Marta Kraujelytė (ELTA)
Teisingumo ministre Rita Tamašunienė teigia, kad reikėtų plėsti teisinį reguliavimą ir suteikti galimybę gauti QR kodus ne tik nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, bet ir tokiais nusikaltimais įtariamiems asmenims. Tai būtų ne tik pasekmė už padarytą nusikaltimą, bet ir prevencinė priemonė. R. Tamašunienė taip pat pabrėžia, kad verta stiprinti pagalbos prieinamumą žmonėms, išreiškusiems norą jos kreiptis, ir siūlo apsvarstyti galimybę priskirti medikamentinį gydymą vaikams turintiems asmenims. arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda po informacijos pasirodymo apie seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, kuriuos įvykdė kunigai, pareiškė, kad maldų neužtenka ir būtinos tiek Bažnyčios, tiek valstybės pastangos. Jis pabrėžė, kad valstybė turi patikrinti viską, o Bažnyčia turi imtis veiksmų rizikos minimizavimui. Prezidentas teigė norėsiantis apie situaciją pasikalbėti su Bažnyčios vadovais.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda, viešėjęs Madeiroje, teigia, kad negali būti pavaduotas, todėl pasirinko vienintelę savaitę per metus be suplanuotų fizinių susitikimų atostogoms.
Nausėda pabrėžia, kad Konstitucija jam suteikia teisę į poilsį, tačiau reikalauja nuolat vykdyti savo pareigas.
Nepaisant to, prezidentas dirbo nuotoliniu būdu ir buvo nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius šalyje.arrow_forward
Šalies vadovas Gitanas Nausėda komentavo Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą mažinti rusų kalbos vartojimą teikiant paslaugas, teigdamas, kad žmogus turi taikytis prie valstybės, kurioje gyvena. Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, plečia lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir mažina rusų kalbos vartojimą švietimo bei gyventojų aptarnavimo srityse. Nausėda taip pat pažymėjo, kad 2023 m. atmetė prezidento veto dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurį atmestas pirmiausia konservatorių ir liberalų pastangomis.arrow_forward