Moksleivių dainų šventėje laukiama 24 tūkst. vaikų: sudarys specialius meniu, skelbs tarptautinį maitinimo konkursą
Visuomenė Pilietinė visuomenė Visuomenės sveikata Biurokratizmas Vilnius
Vilnius, balandžio 19 d. (ELTA).
Vilniuje vyksiančios Moksleivių dainų šventės dalyvių maitinimui ketinama skirti 1,2 mln. eurų. Kad nepasikartotų ankstesnių renginių problemos, šiemet žadama sudaryti kiekvienos dienos valgio meniu, skelbti tarptautinį maitinimo paslaugų pirkimo konkursą.
Artėjant liepą sostinėje vyksiančiai Moksleivių dainų šventei, organizatoriai suka galvą, kaip kokybiškai pamaitinti 24 tūkst. renginio dalyvių. Tam numatyta skirti didžiąją renginio biudžeto, sieksiančio apie 5 mln. eurų, dalį.
Praeityje dėl Moksleivių dainų šventės dalyvių maitinimo nesyk kilo problemų. Pastarąjį kartą 2016 metais vykusio renginio metu dalis dalyvių skundėsi nekokybišku maistu, buvo apsinuodijusių, taip pat buvo sutrikęs maitinimo teikimas.
„Didžiausia biudžeto dalis (bus skiriama – ELTA), žinoma, maitinimui. Skaičiuojame, kad moksleiviai per šią Dainų šventę suvalgys 236 tūkst. porcijų. Tai irgi turi būti ir skanu, ir, kiek įmanoma, gražu“, – sakė šventę organizuojančios M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis.
Vyks tarptautinis maitinimo paslaugų konkursas
Pasak D. Numgaudžio, planuojama skelbti du tarptautinius konkursus dėl maitinimo paslaugų teikimo. Tam planuojama išleisti apie 1 mln. 200 tūkst. eurų.
„Bus du tarptautiniai konkursai paskelbti (…). Vienas – maitinimui viešose repeticijų ir koncertų vietose, o kitas konkursas bus maitinimui gyvenamose vietose“, – Eltai sakė jis.
M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius pažymėjo, kad praeityje yra buvę nemalonių incidentų dėl maitinimo paslaugų kokybės Dainų švenčių metu. Kad tai nepasikartotų, šiemet sudarytas kiekvienos dienos maisto meniu.
„Mes einame dabar tokiu keliu, kad bus patvirtintas kiekvienos dienos meniu. Ir tie, kurie norės dalyvauti konkurse, turės dalyvauti pagal mūsų sudarytą meniu. O meniu, suprantate, reikia vertę suskaičiuoti, riebalus – vaikams ypač yra daug įvairiausių reikalavimų“, – akcentavo D. Numgaudis.
„Jau reikia pripažinti, kad tokio ažiotažo, kuris būdavo įvedus Dainų šventė į „Google“ paiešką, kur iškrenta kokia nors susiraukšlėjusi dešrelė, yra šiek tiek sumažėję“, – pabrėžė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikisi, kad konkurse dalyvausiančios įmonės atitiks šventės organizatorių keliamus reikalavimus.
„Labai tikiuosi, kad tiekėjai, aišku, pagal tam tikras sąlygas, tikrai įgyvendins ir vaikus pamaitins kokybiškai, sveikai ir užtikrins saugumą“, – neseniai kalbėjo ji.
Bus įrengiamos geriamojo vandens stotelės
Savo ruožtu Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tikino, kad šventės metu moksleiviams bus užtikrintas ir geriamo vandens tiekimas.
„Labai didelį dėmesį skirsime geriamo vandens aprūpinimui (...). Todėl iš anksto kviečiame šventės dalyvius atsivežti savo gertuves – bus pastatytos vandens stotelės, kur bus galima pasipildyti jas geriamuoju vandeniu“, – kalbėjo sostinės vadovas.
„Tikiuosi, kad net ir kažkokios nedidelės organizacinės smulkmenos neužgoš pačios šventės ir šventinės nuotaikos“, – akcentavo V. Benkunskas
Šventė – po dešimtmečio pertraukos
ELTA primena, kad šią vasarą po dešimtmečio pertraukos į sostinę liepos 3–6 dienomis sugrįžta Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“. Joje tikimasi sulaukti apie 24 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos. Šia proga Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė suteikti galimybę renginio dalyviams viešuoju transportu naudotis nemokamai.
Šventės programoje numatytos 6 moksleivių atliekamos, profesionalų parengtos programos, kurios prikaustys ir mokyklinio amžiaus žiūrovų, ir vyresnių gyventojų dėmesį.
Keturių dienų programa apims Ansamblių vakarą, Dainų dieną, Jungtinio akordeonų orkestro koncertą, Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertą bei Šokių dieną.
R. Popovienė šią šventę vadino ypatingu reiškiniu, suvienijančiu ne tik dalyvius, bet ir ištisas kartas.
„Turime didžiuotis, kad yra tokios šventės, kurios jungia ne tik dalyvaujančius vaikus, bet ir šeimas, kartas, nes visi nori ateiti pasižiūrėti (…). Man atrodo, džiugesys ir šventė bus kiekvienoje šeimoje ir kiekvienam, kuris tuo metu bus sostinėje“, – sakė ji.
Pirmoji respublikinė moksleivių dainų šventė surengta 1964 m. Joje dalyvavo per 24 tūkst. moksleivių: 220 chorų, 245 šokių kolektyvai, 159 orkestrai.
person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)
Vilniaus universiteto mokslininkė kartu su Ispanijos tyrėjais sukūrė matematinį modelį, kuris analizuoja lyčių nelygybę švietime 93 Europos regionuose ir padeda rasti efektyviausias strategijas šiai problemai spręsti. Duomenys parodė, kad moterys Europoje dažniau nei vyrai įgyja aukštąjį išsilavinimą ir aktyviau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą veiklose, tačiau moterų darbo užmokestis vis dar išlieka mažesnis nei vyrų. Atotrūkis yra didžiausias aukštojo išsilavinimo srityje, o didžiausias bendras lyčių atotrūkis švietime fiksuojamas Islandijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Lietuvoje ir kai kuriuose Lenkijos, Suomijos bei Ispanijos regionuose.arrow_forward
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo JAV sprendimą pratęsti sankcijų rusiškai naftai sušvelninimą, tvirtindamas, kad tai tiesiogiai finansuoja karą prieš Ukrainą. JAV iždo departamentas pratęsė licenciją, kuri leidžia parduoti laivuose esančią rusišką naftą ir rusiškus naftos produktus iki gegužės 16 d. Zelenskis pabrėžė, kad tai sudaro 10 mlrd. dolerių, kurie tiesiogiai finansuos naujas atakas prieš Ukrainą.arrow_forward
Vilniaus apygardos teismas šią savaitę išklausė visų baigiamųjų kalbų riaušių prie Seimo byloje.
Teismas planuoja klausyti paskutiniųjų žodžių kitame posėdyje, o po to paskelbs apie bylos išnagrinėjimą ir pradės rašyti sprendimą.
Bylos kontekste, didžioji dalis kaltinamųjų pripažinti kaltais, o Vilniaus apygardos teismas gavo daugiau negu 60 apeliacinių skundų, dauguma iš jų siekia išteisinimo.arrow_forward
Šlėzvigo-Holšteino federalinės žemės ministras pirmininkas Danielis Giunteris teigia, kad Vokietijos brigados kariai, dislokuoti Lietuvoje, prisideda prie Baltijos šalių ir Europos saugumo. Jis nurodo, kad kariai didžiuojasi tarnaudami Lietuvoje ir jaučia lietuvių palankumą. Nepaisant sunkumų rasti savanorius būsimai brigadai, D. Giunteris optimistiškai teigia, kad iki 2027 metų pavyks surinkti visus 5 tūkst. karių savanorių.arrow_forward