Khamenei laidotuvių procesijos dalyviai reikalavo keršto Amerikai
Politika karas Artimuosiuose Rytuose Tarptautiniai santykiai Konfliktai Geopolitika Iranas JAV Izraelis
Teheranas, liepos 6 d. (AFP-ELTA).
Pirmadienį ajatolos Ali Khamenei laidotuvių procesijoje dalyvavę iraniečiai ragino keršyti ir išreiškė nepritarimą deryboms su tais, kurie atsakingi už aukščiausiojo lyderio mirtį.
„Mes nenorime susitarimo. Norime Trumpo galvos!“, – skandavo jie, turėdami galvoje JAV prezidentą, kurio šalis kartu su Izraeliu surengė bendrus smūgius, per kuriuos vasario 28 d. žuvo A. Khamenei.
Jo kaip „kankinio“ žūtis giliai sukrėtė iraniečius, teigė procesijos dalyvis Gholamreza Khanbabai, kuris 1989 m. taip pat dalyvavo Islamo Respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini laidotuvėse.
„Tuomet man buvo dvidešimt keleri metai. Žmonės buvo entuziastingi (norėdami atiduoti pagarbą), bet kartu ir sukrėsti“, – sakė 58-metis vyras.
R. Khomeini mirė 1989 m. birželio 3 d. Jo laidotuvės, surengtos po trijų dienų, pritraukė didžiausią iki tol Irano istorijoje žmonių minią.
Gh. Khanbabai pasakojo, kad tuo metu, mirus lyderiui, kuris 1979 m. užbaigė dviejų tūkstantmečių monarchijos laikotarpį buvusioje Persijoje, iraniečiai „negalėjo įsivaizduoti, kas jų laukia“.
Valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad tuomet velioniui pagarbą atidavė ne mažiau kaip 10 mln. žmonių.
Laidotuvės sukėlė chaosą: gedintieji apspito R. Khomeini palaikus vežantį automobilį, dėl to suplyšo jo laidojimo šydas, o velionio kūnas nukrito ant žemės. Spūstyse žuvo apie 10 žmonių, o daugiau nei 10 tūkst. buvo sužeista.
„Jei turėčiau palyginti šią ceremoniją su ta, sakyčiau... šįkart minia atrodo entuziastingesnė“, – tikino Gh. Khanbabai.
Šia laidotuvių procesija Islamo Respublikos valdžia tikisi pademonstruoti jėgą savo priešams po penkių savaičių karo su Izraeliu ir JAV.
Susitarimo memorandumą vadino „veidmainių žodžiais“
Izraelio ir JAV bombardavimai, per kuriuos žuvo A. Khamenei ir kiti aukšti pareigūnai, taip pat vyko po masinių protestų Irane, su kurių dalyviais, pasauk žmogaus teisių organizacijų, buvo brutaliai susidorota. Teigiama, kad per šias demonstracijas A. Khamenei pavaldžios Islamo Respublikos saugumo tarnybos nužudė tūkstančius savo šalies piliečių.
R. Khomeini mirtis buvo „pirmasis sukrėtimas“ iraniečiams, o A. Khamenei nužudymas – „antrasis“, – sakė 65-erių procesijos dalyvis, prisistatęs Kazemi pavarde.
Jis pridūrė, kad pastebėjo „tokį patį susijaudinimą“, kaip ir 1989-aisiais.
Jis, kaip ir kiti naujienų agentūros AFP apklausti žmonės, teigė netikintis Irano ir JAV derybomis, kurių rezultatas buvo praėjusį mėnesį pasirašytas šalių susitarimo memorandumas.
„Norime keršto... nes jei nieko nebus padaryta, situacija pablogės“, – sakė jis.
Kitas vyras, kuris atsisakė pasakyti savo vardą, rankoje laikė D. Trumpo nuotrauką su taikikliu.
50-metis Ali Heydari taip pat kalbėjo tik apie kerštą.
„Ką reiškia šis susitarimo memorandumas? Nepriimsime nei taikos, nei draugystės su tuo, kuris nužudė mūsų tėvą“, – sakė jis, turėdamas galvoje A. Khamenei.
„Tai tik veidmainių žodžiai – žmonių, kurie galvoja tik apie savo interesus ir nesupranta tautos“, – tikino jis, atkartodamas bet kokius kompromisus su Vašingtonu atmetančios Irano kietosios linijos šalininkų poziciją.
Nuo pirmadienio aušros iraniečiai plūdo į Teherano centrą, norėdami per laidotuvių procesiją paskutinį kartą atsisveikinti su A. Khamenei.
Nors dalyvių skaičius neskelbiamas, tačiau, pasak AFP, Teheranas tokių minių nematė nuo 2020 m., kai, remiantis oficialiais duomenimis, Irano generolo Qasemo Soleimani laidotuvėse dalyvavo septyni milijonai žmonių.
person Marius Jakštas (ELTA)
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, panašu, įsikišo siekiant užkirsti kelią FIFA sprendimui šešiomis valandomis paankstinti Anglijos ir Meksikos futbolo rinktinių rungtynių pradžią. Šis galimas įsikišimas įvyko dėl nuogąstavimų, kad ankstesnė rungtynių pradžia suteiktų Meksikai nesąžiningą pranašumą. Pasaulio futbolo čempionato rungtynėse Anglija nugalėjo Meksiką rezultatu 3:2 ir pateko į ketvirtfinalį.arrow_forward
Vilniuje penktadienį prasidėjusi Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“ baigėsi pirmadienį Dainų diena Vingio parke. Renginyje dalyvavo chorai, šokių kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai ir ansambliai iš visos šalies, o šventę vainikavo per 24 tūkst. žmonių dalyvavimas. Šventė po dešimtmečio pertraukos sugrįžo į sostinę šią vasarą.arrow_forward
Vokietijos ir Ukrainos parlamentinės grupės Bundestage pirmininkas Robinas Wageneris teigia, kad galimų paliaubų Ukrainoje atsiradimas nereikš, kad santykiai tarp Europos ir Rusijos grįš į įprastas vėžes, nes dabartinis Rusijos režimas sąmoningai pasirinko ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais kursą. Wageneris pabrėžia, kad ši konfrontacija nėra Europos siekis, o Maskvos vadovybės sąmoningai pradėtas konfliktas su demokratiniu Vakarų pasauliu. Parlamentaras teigia, kad grėsmė iš Rusijos peržengia karo su Ukraina ribas ir ragina Europos šalis stiprinti savo gynybinius pajėgumus.arrow_forward
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m., Lenkija Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų karinės paramos, pareiškė Lenkijos gynybos ministras.
Lenkija anksčiau nusprendė neviešinti informacijos apie karinę pagalbą Ukrainai saugumo sumetimais, tačiau dabar pradėjo tai daryti tęsiantis diplomatiniam konfliktui tarp Varšuvos ir Kyjivo.
Dabartinis sprendimas priimtas tarp dviejų kaimynių sąjungininkių paaštrėjus diplomatiniam konfliktui dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio žudynių.arrow_forward