Lenkijos ministras: nuo 2022 m. Ukrainai suteikėme karinės paramos už 3,8 mlrd. eurų
Politika agresija prieš Ukrainą Karinės operacijos Konfliktai Tarptautiniai santykiai Lenkija Ukraina Rusija
Varšuva, liepos 6 d. (AFP-ELTA).
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Lenkija Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų karinės paramos, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministras.
Šis jo pranešimas nuskambėjo Lenkijos gynybos ministerijai pradėjus viešinti informaciją apie karinę pagalbą Ukrainai bei tęsiantis diplomatiniam kivirčui tarp Varšuvos ir Kyjivo bei politiniam ginčui šalies viduje tarp vyriausybės ir nacionalistinės opozicijos.
„Verta tuo pasigirti ir parodyti, kokia pagalba teikiama Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas.
Jis pridūrė, kad nors visiškas tokių dokumentų išslaptinimas „šiek tiek užtruks“, buvo tiekiami ginklai, transporto priemonės, lėktuvai ir šaudmenys.
Nors keletas Ukrainos sąjungininkių Europoje – įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Čekiją – jau išslaptino savo karinę pagalbą Kyjivo, Lenkija anksčiau buvo nusprendusi to nedaryti, pasak jos, saugumo sumetimais.
Dabartinis Varšuvos sprendimas priimtas tarp dviejų kaimynių sąjungininkių paaštrėjus diplomatiniam konfliktui dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio žudynių, kuris savo ruožtu paskatino antiukrainietiškų nuotaikų stiprėjimą ir sustiprino dešiniųjų bei kraštutinių dešiniųjų opozicijos partijų kritiką premjero Donaldo Tusko centristinei vyriausybei.
D. Tuskas ir jo valdančioji koalicija kaltinami be visuomenės žinios perdavę Ukrainai raketas JAV pagamintoms „Patriot“ sistemoms, kurias Lenkija iš pradžių įsigijo savo pačios oro gynybai.
Pasak W. Kosiniako Kamyszo, į Ukrainą iš tiesų buvo pristatyta „keletas raketų“, tačiau tai buvo padaryta „NATO generalinio sekretoriaus, JAV pajėgų Europoje vado ir sąjungininkių vyriausiojo vado Europoje prašymu“.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas įrangos perdavimas vyko užsitikrinus sąjungininkių Aljanse garantijas.
Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais ministras pirmininkas D. Tuskas įspėjo politikus „nežaisti su ugnimi“ dėl pagalbos Ukrainai, vadindamas ją „politinio ir nacionalinio susitarimo“ klausimu.
„Kiekviena Ukrainoje paleista raketa, kuri pataiko į tikslą ir sunaikina agresoriaus sviedinius, raketas, dronus, orlaivius, reiškia didesnį saugumą Lenkijai“, – pridūrė jis.
Santykiai tarp Varšuvos ir Kyjivo atšalo gegužės pabaigoje, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino karinį dalinį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbei. Ši 1942 m. įkurta nacionalistinė organizacija Lenkijoje laikoma atsakinga už daugiau nei 100 tūkst. lenkų žūtis Antrojo pasaulinio karo metais.
Reaguodamas į šį Kyjivo žingsnį, Lenkijos nacionalistinių pažiūrų prezidentas Karolis Nawrockis birželį paskelbė atimantis iš Ukrainos prezidento aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą.
Lenkija ir toliau lieka pagrindiniu logistiniu centru, per kurį į Kyjivą gabenama didžioji dalis karinės ir humanitarinės pagalbos, o proeuropietiška šalies vyriausybė ne kartą ragino malšinti aistras šiame kivirče.
person Marius Jakštas (ELTA)
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, panašu, įsikišo siekiant užkirsti kelią FIFA sprendimui šešiomis valandomis paankstinti Anglijos ir Meksikos futbolo rinktinių rungtynių pradžią. Šis galimas įsikišimas įvyko dėl nuogąstavimų, kad ankstesnė rungtynių pradžia suteiktų Meksikai nesąžiningą pranašumą. Pasaulio futbolo čempionato rungtynėse Anglija nugalėjo Meksiką rezultatu 3:2 ir pateko į ketvirtfinalį.arrow_forward
Vilniuje penktadienį prasidėjusi Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“ baigėsi pirmadienį Dainų diena Vingio parke. Renginyje dalyvavo chorai, šokių kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai ir ansambliai iš visos šalies, o šventę vainikavo per 24 tūkst. žmonių dalyvavimas. Šventė po dešimtmečio pertraukos sugrįžo į sostinę šią vasarą.arrow_forward
Vokietijos ir Ukrainos parlamentinės grupės Bundestage pirmininkas Robinas Wageneris teigia, kad galimų paliaubų Ukrainoje atsiradimas nereikš, kad santykiai tarp Europos ir Rusijos grįš į įprastas vėžes, nes dabartinis Rusijos režimas sąmoningai pasirinko ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais kursą. Wageneris pabrėžia, kad ši konfrontacija nėra Europos siekis, o Maskvos vadovybės sąmoningai pradėtas konfliktas su demokratiniu Vakarų pasauliu. Parlamentaras teigia, kad grėsmė iš Rusijos peržengia karo su Ukraina ribas ir ragina Europos šalis stiprinti savo gynybinius pajėgumus.arrow_forward