Bundestago narys: paliaubos Ukrainoje nereikštų grįžimo prie normalių santykių su Rusija
Politika agresija prieš Ukrainą Tarptautiniai santykiai Geopolitika Gynyba Europa Rusija Ukraina
Berlynas, liepos 6 d. (Ukrinform-ELTA).
Galimos paliaubos Ukrainoje nereikštų, kad santykiai tarp Europos ir Rusijos automatiškai sugrįš į įprastas vėžes, nes dabartinis Rusijos režimas sąmoningai pasirinko ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais kursą, tikino Vokietijos ir Ukrainos parlamentinės grupės Bundestage pirmininkas Robinas Wageneris.
„Būtent todėl manau, kad tie, kurie tikisi, jog galimos paliaubos Ukrainoje automatiškai reikš grįžimą prie „įprastų santykių“ su Rusija, yra naivūs“, – interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Vokietijos įstatymų leidėjas iš partijos „Aljansas \'90 / žalieji“.
Pasak R. Wagenerio, dabartinis Rusijos režimas sąmoningai pasirinko ilgalaikio konflikto su demokratiniu Vakarų pasauliu kelią.
„Vadovybė Maskvoje atmeta pagrindinius mūsų laisvų ir demokratinių visuomenių principus. Tačiau mums laisvė, demokratija ir teisinė valstybė yra nepajudinamos vertybės“, – pažymėjo Vokietijos parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad niekas Europoje tokios konfrontacijos nesiekė.
„Niekas Europoje nesiekė šio konflikto. Būtent Rusijos režimas jį sąmoningai pradėjo. Kol šis režimas egzistuoja ir toliau laikosi dabartinio kurso – o aš manau, kad būtent taip ir bus – mes liksime ilgalaikio konflikto su Rusija būsenoje“, – tikino R. Wageneris.
Pasak jo, grėsmė iš Rusijos jau seniai peržengė karo su Ukraina ribas.
„Čia kalba eina ne tik apie karinę grėsmę. Mes jau susiduriame su hibridinėmis atakomis, sabotažu, šnipinėjimu ir netgi politiškai motyvuotu smurtu Europos teritorijoje“, – konflikto apraiškas vardijo Vokietijos įstatymų leidėjas.
Anot jo, būtent todėl Europos šalys privalo toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
„Nūdienos Rusija siekia konfrontacijos su Vakarais. Būtent todėl turime išlikti stiprūs ir gebėti atlaikyti šį spaudimą. Esu įsitikinęs, kad kuo stipresnė, ryžtingesnė ir geriau pasirengusi gynybai bus Europa, tuo mažesnė taps karinės eskalacijos grėsmė“, – pabrėžė R. Wageneris.
Kaip rašė „Ukrinform“, Vokietijos Federalinės saugumo politikos akademijos (BAKS) prezidentas, Bundesvero generolas majoras Wolfas Jürgenas Stahlis teigė, kad artimiausioje ateityje Rusija išliks didžiausia grėsme Europos saugumui, o Vokietija privalo stiprinti savo gynybinius pajėgumus, jog užkirstų kelią atviram kariniam konfliktui.
person Marius Jakštas (ELTA)
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, panašu, įsikišo siekiant užkirsti kelią FIFA sprendimui šešiomis valandomis paankstinti Anglijos ir Meksikos futbolo rinktinių rungtynių pradžią. Šis galimas įsikišimas įvyko dėl nuogąstavimų, kad ankstesnė rungtynių pradžia suteiktų Meksikai nesąžiningą pranašumą. Pasaulio futbolo čempionato rungtynėse Anglija nugalėjo Meksiką rezultatu 3:2 ir pateko į ketvirtfinalį.arrow_forward
Vilniuje penktadienį prasidėjusi Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“ baigėsi pirmadienį Dainų diena Vingio parke. Renginyje dalyvavo chorai, šokių kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai ir ansambliai iš visos šalies, o šventę vainikavo per 24 tūkst. žmonių dalyvavimas. Šventė po dešimtmečio pertraukos sugrįžo į sostinę šią vasarą.arrow_forward
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m., Lenkija Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų karinės paramos, pareiškė Lenkijos gynybos ministras.
Lenkija anksčiau nusprendė neviešinti informacijos apie karinę pagalbą Ukrainai saugumo sumetimais, tačiau dabar pradėjo tai daryti tęsiantis diplomatiniam konfliktui tarp Varšuvos ir Kyjivo.
Dabartinis sprendimas priimtas tarp dviejų kaimynių sąjungininkių paaštrėjus diplomatiniam konfliktui dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio žudynių.arrow_forward