Estija siūlo ES ne drausti vaikams naudotis socialiniais tinklais, o priversti keistis pačias platformas
Politika Amžiaus riba socialiniai tinklai Socialiniai tinklai ES politika Socialinės žiniasklaidos reguliavimas Estija Europos Sąjunga
Talinas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA).
Europos Sąjunga turėtų priversti socialinių tinklų platformas keistis, o ne drausti vaikams jomis naudotis, pirmadienį AFP sakė Estijos skaitmeninės ekonomikos ministras, likus šiek tiek daugiau nei savaitei iki termino, kai ES turėtų paskelbti amžiaus ribą.
Estija – vienintelė šalis, prieštaraujanti ES planams apriboti vaikams galimybę naudotis socialiniais tinklais, vietoj to ragindama keistis pačias internetines platformas.
Planuojama, kad ES vadovė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 d. paskelbs socialinių tinklų draudimą, o pareigūnai teigia, kad šiuo metu svarstoma amžiaus riba – 13 arba 15 metų.
Tačiau IT srityje pažengusi Estija teigia, kad pagrindinė atsakomybė už didesnį populiarių platformų saugumą nepilnamečiams tenka pačioms technologijų milžinėms.
„Kadangi vaikai yra informacinės visuomenės nariai, iš tikrųjų keistis turėtų platformos“, – sakė Estijos teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa-Ly Pakosta.
„Kuriant platformų dizainą reikėtų vadovautis geriausiais vaiko interesais ir teisėmis ir tai būtų naudinga visai visuomenei“, – teigė ji vaizdo interviu.
L. Pakosta nurodė ES turinio reguliavimo teisės aktą, žinomą kaip Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA), kaip vieną iš būdų, kuriuo vadovaudamasis blokas galėtų reikalauti pokyčių iš platformų.
Pavyzdžiui, ji teigia, kad ES rekomendacijos platformoms pagal DSA dėl vaikų apsaugos internete turėtų būti padarytos teisiškai privalomos.
ES jau pasinaudojo šiuo teisės aktu tirdama bendrovei „Meta“ priklausančius „Facebook“ ir „Instagram“ tinklus, taip pat „TikTok“ platformą, ir pareikalavo, kad jos pakeistų savo „priklausomybę sukeliantį“ dizainą.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Serbijos vyriausybė pasiūlė paleisti parlamentą, sudarant sąlygas surengti spalio mėnesį pirmalaikius rinkimus, kuriuos reikalavo studentų vadovaujamas protesto judėjimas.
Rinkimai buvo planuoti 2027 m., tačiau dėl antivyriausybinių protestų jie bus surengti spalio pabaigoje.
Protestai prasidėjo po tragiško incidento geležinkelio stotyje, kai dėl korupcijos žuvo 16 žmonių, o studentų reikalavimai atlikti skaidrų tyrimą išaugo iki raginimų surengti pirmalaikius rinkimus.arrow_forward
Rusija uždaro Vokietijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge ir visus Vokietijos Goethe’s instituto filialus šalyje, kaip atsakas į Rusijos įstaigų uždarymą Vokietijoje. Vladimiras Putinas kritikavo Vokietijos sprendimą, o Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apibūdino Vokietijos kaltinimus kaip „tikro karo pradžią“. Apie įstaigų uždarymą Rusijoje ir Vokietijoje pranešta po incidento Leipcigo/Halės oro uoste, kuriame Rusija buvo apkaltinta mėginimu surengti išpuolį naudojant sprogstamąjį droną.arrow_forward