ELTA glaustai: prasidėjo derybos dėl naujos koalicijos, Generalinė prokuratūra tiria incidentą dėl medikų duomenų nutekinimo
Politika LSDP koalicija Vyriausybės formavimas Koalicijos Kibernetinis saugumas Lietuvos socialdemokratų partija Generalinė prokuratūra Marija Jakubauskienė
Vilnius, birželio 10 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 10 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Trečiadienį Vilniuje prasidėjo dvišalės derybos dėl koalicijos, derybininkai susirinko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) būstinėje sostinės centre. Į derybas demokratai atsinešė dešimtį sričių apimantį reikalavimų sąrašą, šiuos punktus jie siekia įtraukti į naujosios Vyriausybės programą.
Taip pat paaiškėjo apie dar vieną kibernetinį incidentą valstybinėse sistemose – šį kartą pranešta apie tai, kad iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos galėjo nutekėti daugiau nei 62 tūkst. medikų įrašų, tyrimą dėl to pradėjo Generalinė prokuratūra.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Vilniuje prasidėjo derybos dėl naujosios koalicijos. Pirmajame susitikime – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSPD) derybinės grupės. Su šiuo metu opozicijoje dirbančia partija, kuriai laikinai vadovauja Virginijus Sinkevičius, deramasi dėl prisijungimo prie valdančiosios daugumos su socialdemokratais bei „valstiečiais“. Demokratai taip pat atsinešė dešimtį sričių apimantį programinių punktų sąrašą, jame – siūlymai dėl gynybos, užsienio politikos, socialinės ir švietimo politikos, ekonomikos. Kaip anksčiau skelbė ELTA, antradienį posėdžiavusi demokratų valdyba apsisprendė pradėti konsultacijas su LSDP dėl koalicijos. Tądien Briuselyje vyko valdančiąją daugumą formuoti planuojančių partijų lyderių M. Sinkevičiaus, V. Sinkevičiaus ir Aurelijaus Verygos susitikimas. Ketvirtadienį tartis dėl naujos koalicijos susitiks visų trijų potencialios naujos valdančiosios daugumos partijų derybinės grupės.
Nevyriausybininkai ragina būsimą koaliciją nepalikti Ritos Tamašunienės teisingumo ministrės poste. Prašydamos ją pakeisti pareigose kitu asmeniu į naują valdančiąją koaliciją formuojančių partijų lyderius kreipėsi daugiau nei trisdešimt žmogaus teisių srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų. Organizacijos kreipimesi pabrėžia, kad teisingumo ministrė nevykdo teismo sprendimų dėl partnerystės registravimo, o jų įgyvendinimą apsunkina tolesniais skundais aukštesnės instancijos teismams. Nevyriausybininkų teigimu, Lietuvos teismai jau keliose dešimtyse bylų yra pripažinę partnerystes, tačiau šie sprendimai nėra vykdomi, dalis jų skundžiama, o skundai atmetami apeliacine tvarka. Organizacijos pažymi, kad tokie ministerijos veiksmai prieštarauja Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimams ir pažeidžia teisės viršenybės principą.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pranešė, kad ministerijai priklausančioje įstaigoje suvaldytas kibernetinis incidentas. Pasak jos, antradienį vėlai vakare iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovo buvo gauta informacijos apie suvaldytą kibernetinį incidentą jų valdomoje informacinėje posistemėje. Pirminiais duomenimis, pasinaudojus trečiųjų šalių atviro kodo įrankio „Apache Superset“ spraga, buvo atliktas neautorizuotas prisijungimas. Ministrės teigimu, incidento metu pažeidėjai galėjo pasiekti specialistų profesinę ir kontaktinę informaciją, daugiau nei 62 tūkst. įrašų, įstaigų administratorių duomenis, pakopinių kompetencijų duomenis ir sisteminius techninius metaduomenis. Pasak ministrės, incidentas įvyko birželio 7–8 dienomis.
Prezidentūra nepalaiko siūlymo grįžti prie reikalavimo išlaikyti du brandos egzaminus, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjos Jūratės Litvinaitės, nuo rugsėjį įsigaliosiančio reglamentavimo, pagal kurį reikės išlaikyti tris egzaminus, neturėtų būti atsitraukta. Tokią poziciją ji išsakė trečiadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė Raminta Popovienė tikino palaikanti socialdemokrato Dariaus Jakavičiaus įregistruotą siūlymą, pagal kurį būtų atsitraukta nuo rugsėjį turinčio įsigalioti reglamentavimo ir grįžta prie šiuo metu vis dar galiojančio reikalavimo išlaikyti du egzaminus, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu galiojančiais 2022 m. birželio 30 d. priimtais Švietimo įstatymo pakeitimais numatyta, kad nuo šių metų rudens vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius tris VBE. Tai galiotų tiek gimnazijose, tiek profesinio mokymo įstaigose besimokantiems mokiniams.
Viktorija Rūkštelė palieka Informatikos ir ryšių departamento (IRD) direktorės pareigas. Apie tai trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jos pareigas paskirtas eiti direktoriaus pavaduotojas Artūras Kavolis. VRM teigimu, sprendimas atleisti IRD direktorę priimtas abiejų šalių susitarimu. IRD atsako už vidaus reikalų informacinės sistemos, Lietuvos nacionalinės Šengeno, vizų ir kitų valstybės informacinių sistemų, registrų, taip pat informacinių išteklių, kurių tvarkytojas yra departamentas, kūrimą, tvarkymą, plėtrą, technologinį suderinamumą ir saugą.
Pasirodžius kalboms apie galimą Kęstučio Budrio patraukimą iš užsienio reikalų ministro pareigų, jis sako savo ateities šiame poste su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi neaptarinėjęs. Viešojoje erdvėje taip pat užsimenama, kad naujoje Vyriausybėje socialdemokratai gali svarstyti keisti finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną. Vis tik, jis pats į diskusijas apie savo politinę ateitį nesileidžia. Politiniuose kuluaruose taip pat kalbama, kad keičiama gali būti ir kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Tokia tikimybė, anot jos, yra normalaus politinio proceso dalis. Savo ruožtu vidaus reikalų ministras, kurio ateitis poste taip pat aktyviai aptarinėjama, sako dabar dėmesį skiriantis darbams.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto prisijungimo prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sistemos, patvirtino generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Tiesa, kaip teigė ji, tyrimas pradėtas tik trečiadienį, todėl kol kas daugiau jokių duomenų pateikti nėra galimybės. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Apie galimą incidentą SAM sistemose pranešta pastaruoju metu pranešus apie kelis galimus duomenų nutekėjimo incidentus iš valstybės institucijų. N. Grunskienės teigimu, dėl Registrų centro incidento balandžio viduryje pradėtas ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius, o šią savaitę jis išplėstas įtraukiant dar vieną straipsnį – dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Anot generalinės prokurorės, išplėtus tyrimą bus siekiama nustatyti, ar visos institucijos incidento kontekste tinkamai atliko pareigas, taip pat bus siekiama atsakyti į su visuomenės informavimu susijusius klausimus.
Nacionalinis plėtros bankas ILTE pradėjo verslo, susiduriančio su apyvartinių lėšų trūkumu dėl išaugusių kuro ir energijos kainų, finansavimo paraiškų priėmimą. Skelbta, jog ši 100 mln. eurų priemonė parengta bendradarbiaujant Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms (EIM). Finansavimu siekiama padėti įmonėms ir žemės ūkio subjektams užtikrinti apyvartinių lėšų prieinamumą, išlaikyti konkurencingumą ir tęsti veiklą sudėtingesnėmis ekonominėmis sąlygomis, išaugus kuro, energijos kainoms. Finansų ministerijos teigimu, šiuo metu verslui ir ūkininkams, nukentėjusiems dėl geopolitinių ekonomikos įtampų ar stichinių meteorologinių reiškinių, jau mobilizuota 170 mln. eurų. ILTE tiesiogiai teiks apyvartines paskolas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, didelėms įmonėms bei žemės ūkio kooperatyvams, veikiantiems ilgiau nei dvejus metus ir atitinkantiems nustatytus finansinio pajėgumo bei kitus veiklos kriterijus.
Kitą savaitę baigiant galioti dyzelinio kuro akcizo lengvatai, nepalaikyti jos pratęsimo ar kitų panašių priemonių socialdemokratus raginantis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sakė, kad nebemato prasmės taikyti priemones degalų kainų mažinimui. Anot jo, naftos, o tuo pačiu metu ir kuro kainos yra gerokai mažesnės, nei buvo Hormuzo sąsiaurio krizės pike. Ministras taip pat pabrėžė, kad pradeda veikti ne viena tikslinė pagalbos priemonė ūkininkams ir verslui, ši parama, anot ministro, bus kur kas tikslingesnė. K. Vaitiekūnas taip pat patikino, kad kolegos partijoje supranta, jog valstybei reikia vengti papildomų išlaidų ir palaiko jo poziciją.
Susisiekimo viceministrės Dovilės Sujetaitės teigimu, kitąmet veikti pradėsiančia elektroninės kelių rinkliavos sistema tikimasi per metus surinkti ne mažiau kaip 110 mln. eurų. Pasak jos, šiuo metu iš iki 2027 m. pradžios galiojančių vinječių per metus surenkama 70 mln. eurų. Anot viceministrės, visos pajamos iš naujosios rinkliavos – e-tollingo – atsidurs Valstybiniame kelių fonde, bus naudojamos valstybinės reikšmės kelių atstatymui, plėtrai ir priežiūrai. D. Sujetaitės teigimu, rinkliavos dydžio nustatymo metodiką Vyriausybė patvirtino praėjusį gruodį, ji suderinta su Europos Komisija (EK). Tuo metu patį rinkliavos dydį, pagal „Via Lietuva“ pateiktą informaciją ir duomenis, birželio 30 d. patvirtins Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Jungtinės Valstijos ir Iranas naktį Persijos įlankos regione surengė naujas atakas vienas prieš kitą. Reaguodama į JAV karinio sraigtasparnio numušimą, JAV kariuomenė netoli Hormuzo sąsiaurio smogė į Irano oro gynybos sistemas, antžemines valdymo stotis ir stebėjimo radarų įrenginius, tinkle „X“ teigė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM). Teheranas tada puolė JAV bazes Persijos įlankos regione ir Jordanijoje, be kita ko, pasitelkdamas balistines raketas, pranešė Irano žiniasklaida. Buvo suaktyvinta Kuveito oro gynyba, o Bahreine suskambo sirenos. Irano užsienio reikalų ministerija vėliau pareiškė, kad JAV smūgiai kenkia dabartinėms tarptautinėms diplomatinėms pastangoms užbaigti karą.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija informavo egzilyje dirbančią Baltarusijos opoziciją, kad kuriam laikui atidedamas kitų politinių kalinių paleidimas. Tai naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ji sakė, kad JAV pusė ją informavo, jog „kiti paleidimai kuriam laikui buvo atidėti“, tačiau ji negalėjo atskleisti priežasties. Pasak analitikų, derybos dėl kalinių greičiausiai atidėtos todėl, nes Baltarusijos autoritaras Aliaksandras Lukašenka yra nepatenkintas, jog JAV nepavyko užtikrinti, kad Europos Sąjunga panaikintų sankcijas. D. Trumpo pasiuntinio Johno Coale‘o vadovaujamų derybų metu iki šiol pavyko išlaisvinti per 400 kalinių. Žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, beveik 870 vis dar laikomi kalėjime.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum pareiškė, kad, nepaisant mokytojų protestų, padėtis Pasaulio futbolo čempionato atidarymo ceremonijai yra „visiškai kontroliuojama“.
Tačiau gali tekti ieškoti alternatyvų sirgalių zonoms, jei protestuotojai trukdys jas įrengti Konstitucijos aikštėje per atidarymo rungtynes tarp Meksikos ir Pietų Afrikos.
Mokytojų sąjunga CNTE pradėjo streiką, reikalaudama padidinti atlyginimus ir įgyvendinti pensijų reformą, kasdien blokuodama sostinės gatves, o ketvirtadienio protestuose ketina dalyvauti ir nusikalstamų grupuočių ar valdžios institucijų pradangintų žmonių artimieji. arrow_forward
Kinijos mokslininkai Indijos vandenyno dugne atrado didžiausią pasaulyje banginių kapinyną, kuriame yra naujų ir senų banginių liekanų, bei didžiulės giliavandenių gyvūnų bendruomenės. Tyrimai parodė, kad tai yra giliausia ir seniausia žinoma banginių kapavietė Žemėje, kurių kai kurių fosilijų amžius siekia 5,3 milijono metų. Tarp beveik 500 skeletų, rastų iki 7 tūkst. metrų gylyje 1,2 tūkst. kilometrų ilgio kapinyne, buvo aptikti ir naujos, nors jau išnykusios banginių rūšies kaulai.arrow_forward
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai derybose dėl koalicijos su demokratais neatrado esminių nesutarimų dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ siūlymų Vyriausybės programai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai atsinešė ir dešimt skirtingų sričių apimančias nuostatas, kurias jie norėtų matyti naujosios Vyriausybės programoje. Nors susitikime nebuvo aptartos galimų ministrų pavardės, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išreiškė ambicijų būti labiau matomi Vyriausybėje.arrow_forward
Irano ambasadorius Vienoje Reza Najafi kritikavo Tarptautinės atominių energetikos agentūros (TATENA) rezoliuciją, kuri reikalauja prieigos prie Irano branduolinių objektų, nurodydamas, kad tai trukdo deryboms su JAV.
Rezoliucija, kurią patvirtino TATENA valdyba, reikalauja, kad Iranas nedelsiant pateiktų informaciją apie urano atsargas ir gamybos įrenginius, tačiau Iranas sustabdė TATENA inspektorių prieigą.
Rezoliucijoje, kurią parengė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat reikalaujama, kad Iranas nedelsiant pateiktų TATENA "išsamią informaciją apie branduolinių medžiagų atsargas ir objektų projektavimo informaciją".arrow_forward