Kinijos povandeninis laivas atrado didžiausią pasaulyje banginių kapinyną
Mokslas Moksliniai atradimai Biologija Paleontologija Kinija Indijos vandenynas
Pekinas, birželio 10 d. (AFP-ELTA).
Kinijos mokslininkai Indijos vandenyno dugne atrado didžiausią pasaulyje banginių kapinyną ir nustatė, kad šiame milžiniškame naujų ir senų banginių liekanų plote prieglobstį randa didžiulės giliavandenių gyvūnų bendruomenės.
Be to, kaip rodo trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbta tyrimų ataskaita, tai yra giliausia ir seniausia žinoma banginių kapavietė Žemėje – kai kurių fosilijų amžius siekia 5,3 milijono metų.
Mažu povandeniniu laivu į gelmes nusileidę kinų mokslininkai matė daug keistų banginių palaikais besimaitinančių gyvūnų – manoma, kad daugelis iš jų mokslo pasauliui yra nežinomi.
Tarp beveik 500 skeletų, rastų iki 7 tūkst. metrų gylyje 1,2 tūkst. kilometrų ilgio kapinyne Indijos vandenyne į vakarus nuo Australijos, buvo aptikti ir naujos, nors jau išnykusios banginių rūšies kaulai.
Pagrindinis tyrimo autorius Xiaotong Pengas iš Kinijos mokslų akademijos naujienų agentūrai AFP sakė, kad, paaiškėjus atradimo mastui, mokslininkai buvo „priblokšti“.
Buvo žinoma, kad kai banginiai miršta ir nugrimzta į jūros dugną, jų nuskendę kūnai tampa maisto šaltiniu giliavandenėms būtybėms.
„Tačiau atrasti tokio masto nekropolį buvo visiškai netikėta: jo plotas, gylis ir amžiaus intervalas gerokai viršijo viską, ką buvome įsivaizdavę“, – sakė Xiaotong Pengas.
Manoma, kad tiek daug banginių būtent šioje vietovėje žuvo, nes tai yra populiari maitinimosi vieta, be to, čia yra susiformavęs V formos griovys, kuriuo palaikai krenta į jūros dugną.
Tikrai neįtikėtina
Šiam atradimui padaryti povandeninis aparatas „Fendouzhe“ 2023 m. nėrė 32 kartus, tačiau apie tai, ką jis ten aptiko, žurnale „Nature“ buvo paskelbta tik šį trečiadienį.
Povandeniniu laivu vienu metu panerdavo iki trijų žmonių, kurie roboto rankomis rinko fosilijų mėginius.
Tyrimo bendraautorius Peng Zhou sakė, kad pamatyti banginių kapines „buvo tikrai neįtikėtina patirtis“.
„Mūsų matytos klestinčios ekosistemos leido pažvelgti į šį tamsų ir šaltą vandenyno dugną visiškai kitu kampu“, – teigė jis.
Tarp gaišenomis mintančių gyvūnų jie pastebėjo medūzų, jūrų žvaigždžių, kirmėlių ir dvigeldžių moliuskų.
Dauguma iš 485 mokslininkų aprašytų fosilijų priklausė įvairioms snapuotųjų banginių rūšims.
Remdamiesi rastų kaulų skaičiumi, mokslininkai apskaičiavo, kad visoje šioje teritorijoje, vadinamoje Diamantinos zona, gali būti daugiau nei 10 milijonų gaišenų.
Minkštieji audiniai ir riebalai, esantys daugybėje gaišenų, „sudaro maždaug 6,7 milijono tonų sekvestruoto anglies dioksido“, paaiškino Xiaotong Pengas.
Panašiai kaip savitos ekosistemos, kurias vandenyno dugne sukuria hidroterminiai šaltiniai, gyvūnams tai yra milžiniškas maisto šaltinis.
Nors tai yra neabejotinai didžiausia iki šiol atrasta banginių kapavietė, tyrimo ataskaitoje teigiama, kad tinklais ištrauktos fosilijos leidžia manyti, jog prie Pietų Afrikos, Pirėnų pusiasalio ir Krozė salų jų gali būti ir daugiau.
Ateityje – daugiau atradimų?
Havajų universiteto okeanografas Craigas Smithas, kuris 1987 m. atrado pirmąjį banginių liekanų telkinį, tačiau naujajame tyrime nedalyvavo, naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai „nepaprastai įdomu“.
„Milžiniškas aprašytų banginių liekanų fosilijų kiekis, įskaitant naują snapuotojo banginio rūšį, tikrai stebina ir yra labai svarbus siekiant suprasti banginių evoliuciją bei jų paplitimą per geologinius laikotarpius“, – sakė jis.
Floridos valstybinio universiteto banginių liekanų tyrėja Amy Baco-Taylor naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis įspūdingas atradimas „tikriausiai suteiks daug naujų įžvalgų“.
Tai taip pat pasakytina apie gyvūnus, gyvenančius šiose „chemosintetinėse“ bendruomenėse, kurių populiacija, kaip manyta, smarkiai sumažėjo dėl žmonių vykdomos banginių medžioklės, pridūrė ji.
JAV paleontologas Stephenas Godfrey‘is šį „tikrai unikalų atradimą“ palygino su ankstesniais svarbiais povandeniniais radiniais, pavyzdžiui, 1977 m. mokslininkų vandenyno dugne atrastais hidroterminiais šaltiniais, kuriuose knibždėjo gyvybė.
Jis paragino ateityje surengti daugiau povandeninių ekspedicijų, kad visame pasaulyje būtų surasta daugiau banginių kapinių.
Šis atradimas „man priminė pirmos epinių filmų serijos anonsą“, žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje rašė S. Godfrey‘is.
„Tikiuosi, kad ateityje bus dar daug tokių įspūdingų atradimų“, – pridūrė jis.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Rusija bepiločiais orlaiviais puolė du krovininius laivus Juodojoje jūroje, plaukusius su Barbadoso ir Panamos vėliavomis.
Atakos buvo nukreiptos prieš Odesos regioną ir siekė sutrikdyti Ukrainos jūrų koridoriaus veikimą.
Nepaisant to, Ukrainos jūrų koridorius toliau veikia, užtikrindamas eksportą ir prisidėdamas prie pasaulio aprūpinimo maistu.arrow_forward