Irano ambasadorius pasmerkė naująją JT rezoliuciją, reikalaujančią prieigos prie branduolinių objektų
Viena, birželio 10 d. (AFP-ELTA).
Trečiadienį Irano ambasadorius Vienoje neproduktyvia pavadino naują Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucijos priimtą rezoliuciją, reikalaujančią prieigos prie Teherano branduolinių objektų, ir sakė, kad tai kliūtis derybose su Vašingtonu.
Ambasadorius Reza Najafi teigė, kad Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) rezoliucija yra „politiškai motyvuota“ ir „teisiškai ydinga“.
„Tai dar labiau apsunkina nestabilią padėtį, nestabilias paliaubas ir nebaigtas Irano ir JAV derybas“, – sakė jis.
TATENA valdyba trečiadienį patvirtino Vakarų rezoliuciją, reikalaujančią, kad Iranas nedelsdamas pateiktų informaciją apie urano atsargas ir gamybos įrenginius.
Irano branduoliniai objektai buvo JAV ir Izraelio atakų taikinys, Iranas sustabdė TATENA inspektorių prieigą.
Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų parengtoje rezoliucijoje sakoma, kad Iranas privalo nedelsdamas pateikti TATENA „išsamią informaciją apie branduolinių medžiagų atsargas ir objektų projektavimo informaciją“.
Rezoliucijoje, priimtoje 21 balsu (3 balsai buvo prieš ir 10 balsavusiųjų susilaikė), taip pat reikalaujama, kad Iranas „suteiktų agentūrai visą reikiamą prieigą šiai informacijai patikrinti“, teigė diplomatai. Viena iš 35 šalių, valdybos narių, nebalsavo.
TATENA duomenimis, Iranas turi 440 kilogramų urano, prisodrinto iki 60 proc. – arti to lygio, kurs reikalingas bombai pagaminti. Tačiau inspektoriai šios medžiagos nematė nuo praėjusių metų birželio 10 d., kai Izraelis surengė pirmuosius smūgius į Irano branduolinius objektus.
Tada Iranas sustabdė bendradarbiavimą su stebėsenos agentūra, o Vakarų šalys teigia, kad informacija ir prieiga yra labai svarbios siekiant nustatyti, ar uranas nebuvo nukreiptas kitur.
Agentūra prieš valdybos posėdį paskelbtoje ataskaitoje teigė, kad Irano atsisakymas suteikti prieigą kelia „susirūpinimą dėl platinimo“.
Nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis sudavė smūgius, Iranas derėjosi su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau priešinosi reikalavimams atsisakyti savo branduolinės programos. Vakarų šalys ir Izraelis jau seniai kaltina Iraną siekiant sukurti branduolinius ginklus. Teheranas tai neigia.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Rusija bepiločiais orlaiviais puolė du krovininius laivus Juodojoje jūroje, plaukusius su Barbadoso ir Panamos vėliavomis.
Atakos buvo nukreiptos prieš Odesos regioną ir siekė sutrikdyti Ukrainos jūrų koridoriaus veikimą.
Nepaisant to, Ukrainos jūrų koridorius toliau veikia, užtikrindamas eksportą ir prisidėdamas prie pasaulio aprūpinimo maistu.arrow_forward