Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Konstitucinis įstatymas, kuris keičia Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo Konstitucinį įstatymą Nr. XII-1289 10 straipsnį. Pagal šį įstatymą, 2024 m. Nr. XIVP-4224(2), papildomas 10 straipsnis 5 dalimi. Ši 5 dalis nustato, kad 3 ir 6 straipsniai nebus taikomi rengiant, priimant, įgyvendinant ir kontroliuojant Lietuvos Respublikos 2025-2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą. Šis įstatymas yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir patvirtintas Respublikos Prezidento.

Šiame įstatyme pakeičiami Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 1884 ir 589 straipsniai. Pagal pirmąjį straipsnį, mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytų reikalavimų nesilaikymas ar nurodymų nevykdymas gali pritraukti baudą juridiniams asmenims vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 3000 eurų. Jei šis administracinis nusižengimas padaromas pakartotinai, bauda gali siekti nuo 3000 iki 6000 eurų. Antruoju straipsniu pakeičiamas 589 straipsnio 42 punktas, susijęs su lošimų priežiūros tarnybos veiksmais dėl tam tikrų administracinių nusižengimų. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d. Tai yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimų Kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį pakeitimą, biudžeto asignavimų paskirstymo ir (arba) panaudojimo tvarkos pažeidimas baudžiamas biudžeto asignavimų valdytojų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims bei kitoms institucijoms, atsakingoms už biudžeto lėšų valdymą. Bauda už šį nusižengimą gali siekti nuo 600 iki 5800 eurų. Teisės aktą patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas ir jį pasirašė Respublikos Prezidentas.

Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas reglamentuoja melioruotos žemės, melioracijos darbų ir statinių priežiūrą bei projektavimą. Įstatymas nustato minimalius kvalifikacijos reikalavimus asmenims, norintiems dirbti melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės ar statybos srityse. Taip pat įtvirtina teisę gauti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą. Įstatyme taip pat numatyta, kad veiklą vykdantys asmenys turi periodiškai tobulinti savo kvalifikaciją. Europos Sąjungos valstybių piliečiai taip pat turi teisę dalyvauti šioje veikloje Lietuvoje, atitinkant minimalius reikalavimus ir teikiant reikiamus dokumentus. Įstatyme numatyta, kad kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui, tačiau periodiškai peržiūrimas. Atestavimo komisija turi teisę sustabdyti arba panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą pažeidimų atveju.

Šis teisės akto pakeitimas susijęs su Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymu. Jame nurodoma, kad žvalgybos pareigūnai gali naudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek reikia įvykdyti tarnybines pareigas. Prievartą reikia naudoti proporcingai pavojui, atsižvelgiant į situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir kitus veiksnius. Tarnybinis šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai neišvengiamai būtina ir kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Taip pat nustatyta, kad tarnybinį šaunamąjį ginklą galima naudoti prieš gyvūną, laivą ar transporto priemonę, jeigu kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Šis įstatymas yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir patvirtintas Respublikos Prezidento.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 12 ir 14 straipsnius. Pagal šį įstatymą tarnybos pareigūnas gali panaudoti prievartą tik būtiniausiais atvejais, laikydamasis proporcingumo ir adekvatumo principų. Šaunamieji ginklai ar sprogmenys gali būti naudojami tik išimtiniais atvejais, kai kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Tarnybos pareigūnas gali naudoti šaunamąjį ginklą gyvūnui, laivui ar transporto priemonei, jei kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Įstatyme taip pat numatyta, kad ginklai gali būti naudojami norint užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms arba pašalinti pavojų aviacijos saugumui, sienos apsaugai ir kt. Šis įstatymas yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, konkrečiai 28 ir 29 straipsnius. Jame nustatomos naujos taisyklės dėl valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnų galimybės panaudoti prievartą ir šaunamuosius ginklus bei sprogmenis. Pareigūnai gali naudoti prievartą, kai kyla pavojus gyvybei, sveikatai ar turtui, o šaunamųjų ginklų bei sprogmenų naudojimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, kai yra neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. Įstatyme nurodomos konkrečios situacijos, kai galima naudoti prievartą ar ginklus, bei numatytos taisyklės dėl būtinos medicininės pagalbos suteikimo ir pranešimo prokurorui po tokio veiksmo. Įstatymas taip pat numato parengimo ir tikrinimo tvarką, susijusią su šaunamųjų ginklų ir sprogmenų panaudojimu, kurią nustato Vyriausybė.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Vadovybės Apsaugos įstatymo 70 ir 71 straipsnius. Pagal šį įstatymą, pareigūnai turi teisę naudoti prievartą tik tuomet, kai tai yra būtina vykdyti tarnybines pareigas ir tik proporcingai esamam pavojui bei aplinkybėms. Šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareigūnai taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai kyla pavojus gyvybei ar sveikatai, arba siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Šio teisės akto esmė: Įstatymas, kuriuo keičiami ir papildomi Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 2511, 317, 318, 426, 505, 589, 604 straipsniai bei papildomas nauju 5211 straipsniu. Pagrindinės pakeitimai: 1. Baudos už laivo perdirbimo plano nepateikimą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams. 2. Baudos už aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nurodymų nevykdymą. 3. Baudos už aplinkai kenksmingos veiklos nevykdymą, kai to reikalauja aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas. 4. Baudos už nepaklusimą valstybės tarnybų pareigūnams ir reikalavimų nesilaikymą. 5. Baudos už neteisėtą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno uniformos dėvėjimą ir ženklų naudojimą. 6. Galimybė aplinkos apsaugos valstybinėms priežiūros pareigūnams priverstinai nuvežti neteisėtai naudojamus objektus. 7. Įstatymo įsigaliojimo data: 2025 m. gegužės 2 d. Šis įstatymas pristatomas kaip Lietuvos Respublikos Seimo priimtas.

Šis teisės akto pakeitimas numato, kad policijos pareigūnai gali naudoti prievartą tik esant tarnybinio būtinumo atvejams ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Prievartą reikia naudoti adekvačiai ir proporcingai esamoms aplinkybėms bei pavojui. Taip pat numatyta, kad šaunamieji ginklai gali būti naudojami tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei ar sveikatai. Policijos pareigūnai gali naudoti šaunamuosius ginklus tik tuomet, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei ar sveikatai, taip pat jie gali būti panaudoti siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms arba pašalinti pavojų aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai ir kitoms svarbioms saugumo priemonėms.