Ruošiamasi priimti

Šis teisės akto projektas keičia Lietuvos Respublikos Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą. Jame nustatomi nauji apibrėžimai, pakeitimai ir papildymai, susiję su elektroniniais pinigais, finansų makleriais, įstaigomis, kredito įstaigomis, mokėjimo įstaigomis, priežiūros institucijomis bei sistemos dalyviais. Taip pat nurodomos Europos Sąjungos teisinės nuostatos, kurias šis įstatymas įgyvendina. Įstatymas planuojamas įsigalioti 2025 m. balandžio 9 d.

Šio teisės akto esmė yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Nacionalinio Plėtros Banko (toliau NPB) veiklą ir tikslus. Įstatymas nustato NPB paskyrimą, veiklą, valdymą, finansavimą bei priežiūrą. NPB veikla skirta užtikrinti efektyvų investavimą srityse, kur finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ar neoptimalus, ir skatinti finansiškai gyvybingas investicijas. Įstatymas apibrėžia pagrindines sąvokas, tokius kaip finansų tarpininkas, fondų fondas, Nacionalinis Plėtros Bankas, priežiūros institucija, skatinamoji finansinė priemonė ir kt. Nustatomi NPB tikslai, uždaviniai ir funkcijos, taip pat reglamentuojama NPB veiklos organizacija, valdymas, finansavimo šaltiniai, minimalus nuosavas kapitalas, specialusis kapitalo rezervas ir pelnas. Teisės aktas taip pat numato, kaip vykdoma NPB veikla, nuo kokių atvejų priklauso NPB išraukimas iš sąrašo, reikalavimai NPB vadovams, vidaus kontrolė, finansavimo šaltiniai ir kitos svarbios nuostatos.

Šis įsakymas keičia Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 2BE-260, susijusį su techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais. Įsakyme pripažįstama, kad netenka galios tam tikri punktai, nurodyti originaliame įsakyme. Be to, nurodoma, kad šis įsakymas bus paskelbtas Teisės aktų registre.

Šis teisės aktas keičia Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnius ir 2, 5 priedus bei įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnį. Pagal šį įstatymą, išskyrus tam tikras dalis, jis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Šis teisės aktas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Kelių įstatymui. Jis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Įstatymo tikslas yra keisti 1 straipsnį. Šis pakeitimas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo ir Respublikos Prezidento.

Šis teisės akto projektas keičia Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 1 ir 44 straipsnius. Jame numatyta, kad leidimai dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, susiję su investicijų sutartimis, turi būti taikomi, kai nėra aiškinama Investicijų įstatymo. Taip pat numatyta, kad tam tikros nuostatos dėl darbdavio, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis, netaikomos pagal Investicijų įstatymą. Šis įstatymas įsigalios 2024 m. gruodžio 1 d.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Užimtumo įstatymo 301 straipsnį. Pagal pakeitimus, darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti trečiosios šalies pilietį, turi atitikti tam tikras sąlygas, nustatytas užsieniečių teisinės padėties įstatyme. Įstatymas įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d.

Projekto Nr. XIVP-3742(2) įstatymas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnis. 1. Keičiamas 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas: AM kategorija vairuoti leidžiama nuo 16 metų. 2. Įstatymas įsigalios 2025 m. balandžio 1 d., o įgyvendinimo aktus priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. kovo 31 d. Ankstesnės AM kategorijos transporto priemonių vairavimo teisės įgyvendinamos pagal galiojusius teisės aktus iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas. Respublikos Prezidentas

Įstatymas dėl pakeitimų Lietuvos Respublikos Vartotojų Teisių Apsaugos Įstatyme Šiame įstatyme įtvirtinti pakeitimai Lietuvos Respublikos Vartotojų Teisių Apsaugos Įstatyme, kuriuos bus taikoma nuo 2024 m. gruodžio 13 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įgaliota atlikti įvairias funkcijas, tokių kaip verslininkų priežiūra, vartotojų švietimas, ginčų sprendimas ir kt. Tarnybai suteikiamos įgaliojimai reikalauti informacijos iš įvairių institucijų ir asmenų, atlikti patikrinimus ir priimti sprendimus siekiant užtikrinti vartotojų teises. Taip pat numatytos priemonės interneto paslaugų teikėjams, siekiant užkirsti kelią vartotojų apsaugos pažeidimams. Įstatymas taip pat numato pakeitimus, susijusius su bendros gaminių saugos reglamentavimu. Įgyvendinant šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis įstatymas patvirtina pakeitimo protokolą, kuris keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimą dėl greitosios medicinos pagalbos teikimo abiejose šalyse pasienio teritorijoje. Įstatymas buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seimo, vadovaujantis Konstitucija ir Prezidento dekretu, ir skelbiamas kaip įstatymas.