Ruošiamasi priimti

Šis įstatymas keičia Aplinkos Apsaugos Valstybinės Kontrolės įstatymo 41 ir 43 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai susiję su prievartos naudojimu ir šaunamųjų ginklų panaudojimu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veikloje. Prievarta gali būti taikoma tik esant tarnybiniam būtinumui, siekiant apsaugoti gyvybę, sveikatą ar turtą ir turi būti proporcinga pavojui. Šaunamasis ginklas gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei ar sveikatai. Įstatyme nustatytos sąlygos, kada galima naudoti šaunamąjį ginklą kontroliuojant gyvūnus ar objektus judančius ore, vandenyje ar žemėje. Įstatymas įsigalios nuo jo paskelbimo.

Projekto įstatymo tikslas yra keisti Lietuvos Respublikos Finansinių Nusikaltimų Tyrimo Tarnybos įstatymą, konkrečiai 15 ir 17 straipsnius. Pagal pakeitimus, tarnybos pareigūnai gali naudoti prievartą tik būtinais atvejais ir tik tiek, kiek reikia vykdyti tarnybinės pareigos. Prievartą turi būti proporcingai aplinkybėms ir pavojui, atsižvelgiant į situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir kitus veiksnius. Psichinę prievartą galima naudoti tam tikrais nurodytais atvejais. Be to, įstatyme numatyta, kaip tarnybos pareigūnai gali naudoti šaunamąjį ginklą esant pavojui asmenims ar turtui. Įstatymas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu, kurį patvirtins Respublikos Prezidentas.

Projekto "LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO Nr. VIII-2048 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymas" tikslas yra pakeisti 27 ir 28 straipsnius. Pagal pakeitimus, pareigūnai gali naudoti prievartą tik būtiniausiais atvejais, atsižvelgdami į aplinkybes ir pavojų lygį bei esant grėsmei gyvybei, sveikatai ar turtui. Taip pat nustatoma, kaip galima naudoti šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, pabrėžiant, kad tai gali būti padaryta tik esant būtinoms sąlygoms ir grėsmei gyvybei ar sveikatai. Įstatyme taip pat numatoma, kaip galima naudoti šaunamuosius ginklus prieš gyvūnus, laivus ar transporto priemones, kai pavojus gyvybei ar sveikatai yra neišvengiamas. Įstatymas įsigalios nuo nurodyto datos, o jį skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Viešojo Saugumo Tarnybos įstatymą, konkrečiai 12 ir 14 straipsnius. Pagal šią naują redakciją, tarnybos pareigūnai gali naudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek reikia vykdyti tarnybines pareigas. Prievartą turi būti naudojama proporcingai esamam pavojui ir adekvačiai aplinkybėms. Šaunamieji ginklai ar sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei, sveikatai ar turtui. Tarnybos pareigūnai gali naudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą ar transporto priemonę tik esant neišvengiamam pavojui gyvybei ar sveikatai. Įstatymo tikslas yra užtikrinti visuomenės saugumą ir tinkamą prievartos bei ginklų naudojimo kontrolę.

Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymui Nr. VIII-1666, susijęs su 28 ir 29 straipsnių pakeitimais. Pagal pakeitimus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gali naudoti prievartą tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti gyvybę, sveikatą ar turtą. Taip pat nustatytos taisyklės dėl šaunamųjų ginklų ir sprogmenų panaudojimo, kai tai neišvengiamai būtina ir kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Įstatyme aiškiai nurodyta, kada ir kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gali naudoti prievartą, įskaitant fizinę ir psichinę prievartą bei šaunamuosius ginklus ar sprogmenis. Taip pat įtvirtintos procedūros dėl pareigūnų parengimo šiais klausimais. Šis įstatymas įsigalios nuo nurodyto 2024 metų datą.

Šio įstatymo tikslas yra papildyti Lietuvos Respublikos Klimato kaitos valdymo įstatymo 14 straipsnį nauju punktu. Šiame naujame punkte numatoma finansinė parama sektoriams ar jų pošakiams, kurie susiduria su realia anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurias sukelia išmetami šiltnamio efektą sukeliantys dujų kiekiai. Šios priemonės turi atitikti valstybės pagalbos taisykles ir nekelti nepagrįstos konkurencijos iškraipymų Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Taip pat nurodoma, kad priemonėms skirti ne daugiau kaip 25 proc. lėšų, kurias numato 14 straipsnio 2 dalyje. Valstybės pagalbos schemas rengia ir derina su Europos Komisija Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Šiame teisės akte, kuris keičia Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymą, nurodoma, kaip apibrėžiamos tam tikros sąvokos ir kokia tvarka vykdoma kova su nelegalia nuotolinių lošimų veikla. Akte numatyta Priežiūros tarnybos veikla, kuri apima ribojimo priemones ir atsiskaitymų tvarką su nelegalios lošimų veiklos organizatoriais. Taip pat nustatytos taisyklės dėl subjektų, turinčių teisę vykdyti nuotolinių lošimų veiklą Lietuvoje, sąrašo sudarymo ir tvarkymo. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o jo įgyvendinimo teisės aktus priims Lošimų priežiūros tarnybos direktorius iki 2025 m. sausio 31 d.

Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas Lietuvos Respublikos Elektroninių Pinigų ir Elektroninių Pinigų Įstaigų Įstatymui. Jame reglamentuojami elektroninių pinigų įstaigų veiklos reikalavimai. Teisės aktas nustato elektroninių pinigų leidimo veiklos nutraukimo planavimo ir įgyvendinimo taisykles bei tvarką. Taip pat numatomas teisės akto įsigaliojimo ir taikymo laikas bei įgyvendinimo būdas.

Šis teisės akto projektas yra Lietuvos Respublikos Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio ir priedo pakeitimo bei įstatymo papildymo 211 straipsniu projektas. Jame numatyti tokie pakeitimai ir papildymai: 1. Pakeičiamas 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatant, kad mokėjimo įstaiga turi saugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas atskiroje sąskaitoje, jei jos nėra perduotos gavėjui ar kitam mokėjimo paslaugų teikėjui. Taip pat nurodoma, kad mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos yra jų nuosavybė ir negali būti nukreiptos išieškojimui dėl mokėjimo įstaigos skolų. 2. Papildomas 211 straipsnis, kuriame numatoma, kad mokėjimo įstaiga privalo turėti mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planą, atitinkantį įstatyme nustatytus reikalavimus. Planas turi būti atnaujinamas bent kartą per metus. 3. Pakeičiamas Įstatymo priedas, kuriame įtraukiami Europos Sąjungos teisės aktai dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje. Įstatymo įsigaliojimo data nustatoma balandžio 9 dieną 2025 m., o mokėjimo įstaigos turi parengti mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planą per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.

Projekto Nr. XIVP-4172(2) tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Mokėjimų Įstatymo straipsnius bei priedą. Įstatymo pakeitimai susiję su mokėjimo sistemų dalyvavimo sąlygomis, baudomis už pažeidimus, pajamų nustatymu baudų dydžiui, bei įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais. Įstatymas įsigalios 2025 m. balandžio 9 d., o Lietuvos bankas turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. kovo 8 d. Respublikos Prezidentas skelbia šį įstatymą.