Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymui, kuriuo keičiami XIV-196 įstatymo straipsniai 2, 17 ir 18 į XIV-2755 įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnius. Įstatymas įsigalioja 2024 m. Vilniuje. Pagrindiniai pakeitimai šiame įstatyme yra susiję su degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaita. Įvedamas Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetas (DAEI apskaitos vienetas), kuris bus naudojamas vertinti degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimus. Taip pat nustatomi sąvokos DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, kurie bus atsakingi už įstatyme numatytus įpareigojimus. Be to, įstatyme numatoma, kad keleivių ir krovinių vežėjai elektrinėmis transporto priemonėmis turės naudoti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijas, įrodančias degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Šio teisės akto apibendrinimas: Įstatymas dėl pakeitimų ir papildymų Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse, susijusiame su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų veikla. Įstatymas numato baudas asmenims ir juridiniams asmenims, neatitinkantiems aplinkos apsaugos reikalavimų ar nesilaikančiams valstybinių pareigūnų nurodymų. Taip pat numatyta bauda už neteisėtą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų uniformos naudojimą. Įstatymas įsigalioja 2025 m. gegužės 2 d.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27² straipsnį. Pagal šį pakeitimą, duomenis apie transporto priemonės registracijos numerį ir identifikavimo numerį (VIN) gali gauti kiti duomenų valdytojai ir tvarkytojai tik teisėtiems tikslams. Šie duomenys gali būti naudojami tik tam tikslui, kuriam jie buvo atskleisti, ir gali būti perduoti trečiajai šaliai tik įstatymų nustatytais atvejais. Be to, informacija apie transporto priemonės draudžiamuosius įvykius pagal VIN bus viešai prieinama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d., o vyriausybė turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. Respublikos Prezidentas paskelbė šį įstatymą.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso papildymas 2791 straipsniu Įstatymas, kuris papildo Baudžiamąjį Kodeksą nauju 2791 straipsniu, susijusiu su orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimais. Įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už orlaivio, bepilotio orlaivio ar bepiločio orlaivio sistemos naudojimo taisyklių pažeidimus ir susijusius incidentus, klasifikuojamus kaip pavojingus ar avarijas. Baudžiamosios sankcijos gali būti bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki aštuonių metų, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Įstatyme numatyta, kad už šias veikas atsako ir juridinis asmuo.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Aviacijos įstatymo 2 ir 18 straipsnius. Jame aptariamos sąvokos, susijusios su nacionaliniu saugumu ir oro erdvės tvarkymu bei eismu. Taip pat nustatoma, kaip skirstomi oro erdvėje vykdomi skrydžiai: bendrasis oro eismas ir operatyvusis oro eismas. Įstatyme taip pat numatytos taisyklės dėl bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų nustatymo ir valdymo, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir valstybės saugumą. Įstatymas taip pat suteikia teisę krašto apsaugos sistemoms ir kitoms institucijoms taikyti priemones prieš bepiločius orlaivius ir kitus objektus, judančius oru, esant tam tikroms sąlygoms.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo 48 ir 49 straipsnius. Pagal pirmąjį straipsnį, žvalgybos pareigūnas gali naudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek reikia atlikti tarnybinės pareigos. Prievartą turi būti naudojama proporcingai ir adekvačiai esamoms aplinkybėms bei pavojui. Antras straipsnis nustato, kad tarnybinis šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Šiame įstatyme taip pat pateikiami konkrečūs atvejai, kuriuose galima naudoti šaunamąjį ginklą. Šis įstatymas yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis teisės akto pakeitimas susijęs su Lietuvos Respublikos Vadovybės Apsaugos įstatymo 70 ir 71 straipsnių redagavimu. Pagrindiniai pakeitimai susiję su pareigūnų teise naudoti prievartą ir šaunamuosius ginklus tik esant tarnybinio būtinumo atvejams ir proporcingai pavojui bei konkrečiai situacijai. Taip pat nustatytos sąlygos, kada galima naudoti šaunamuosius ginklus prieš gyvūnus, laivus, transporto priemones ar kitus objektus, kylant realiam pavojui asmenų gyvybei ar sveikatai. Įstatyme aiškiai apibrėžiami atvejai, kada galima naudoti prievartą ir šaunamuosius ginklus, siekiant užtikrinti valstybės saugumą bei apsaugoti gyvybę, sveikatą ir turtą.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Specialiųjų Tyrimų Tarnybos įstatymo 67 ir 68 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai susiję su pareigūnų teise naudoti prievartą ir šaunamąjį ginklą tik tam tikrais atvejais, kai tai būtina tarnybos užduotims atlikti ir kyla pavojus gyvybei, sveikatai ar turtui. Prievarta arba šaunamasis ginklas gali būti naudojamas apsaugant asmenis nuo pavojų ar stabdant transporto priemones. Įstatyme nustatytos sąlygos ir apribojimai dėl prievartos ir šaunamojo ginklo naudojimo, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir kitus veiksnius. Taip pat įstatymas numato galimybę naudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūnus ar transporto priemones tam tikrais atvejais. Šis įstatymas įsigalios nuo 2024 metų.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 22 ir 23 straipsnius. Pagal pakeitimus muitinės pareigūnas gali naudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek reikia pareigoms vykdyti, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir pavojų. Šaunamąjį ginklą muitinės pareigūnas gali naudoti tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei ar sveikatai, tačiau nesukeldamas tiesioginio pavojaus gyvybei. Įstatyme taip pat numatyta, kada gali būti naudojamas šaunamasis ginklas prieš gyvūną, laivą ar transporto priemonę. Tai yra svarbus įstatymas, kuris reguliuoja muitinės pareigūnų veiklą ir priemonių naudojimą.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo sistemos įstatymą, konkrečiai 13 ir 14 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su prievartos naudojimu: prievarta gali būti taikoma tik tarnybinio būtinumo atvejais, fizinė prievarta gali būti naudojama tik tada, kai kita prievarta neveiksminga arba kai kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Tiek 13, tiek 14 straipsniuose pateikiamos išsamios taisyklės dėl šaunamųjų ginklų naudojimo prieš gyvūnus, laivus, transporto priemones ar kitus objektus, kai kyla neišvengiamas pavojus asmenims arba bausmių vykdymo sistemos pareigūnams. Įstatymas taip pat numato galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą siekiant apsaugoti aviacijos saugumą, valstybės sienos apsaugą ir kitus svarbius objektus. Šaunamasis ginklas gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina ir kyla neišvengiamas pavojus gyvybei ar sveikatai. Įstatymas skelbiamas įsigaliojus Respublikos Prezidento.