Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra pakeitimo įstatymas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų Degalų Įstatymas Nr. XIV-196 1 ir 2 straipsniai. Jame nurodoma, kad įstatymo nuostatos turi būti suprantamos pagal 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros. Įstatyme keičiama 2 straipsnio 26 dalis, kad būtų suderintos sąvokos su ES teisės aktais, reglamentuojančiais transporto ir energetikos sektorių veiklą. Teisės aktas skelbiamas ir įsigalioja įstatymo Nr. XIV-2966.

Įstatymo, kuriuo keičiami Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo straipsniai, apibendrinimas: Šiame įstatyme yra nustatyti pakeitimai, susiję su degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistema. Įstatyme numatytos sąvokos, kaip DAEI apskaitos vienetas, DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis, keleivių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis ir krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis. Taip pat įtvirtinti reikalavimai dalyvavimui DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir elektros energijos pirkimui iš atsinaujinančių energijos išteklių. Įstatyme numatyta, kad viešai prieinamos įkrovimo prieigos operatoriams, keleivių ir krovinių vežėjams elektrinėmis transporto priemonėmis suteikiami DAEI apskaitos vienetai tik už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių. Įstatymas taip pat nustato reikalavimus transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams, siekiant, kad jų tiekiama energija būtų laikoma atsinaujinančių išteklių energija ir būtų naudojamos atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos. Įstatymas skelbiamas Seimo priimtas, o jo autorė yra Aistė Gedvilienė, o teikėjas - Kasparas Adomaitis.

Įstatymo apibendrinimas: Įstatymo Nr. XIVP-4272(2) pakeičia Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos Valstybinės Kontrolės Įstatymo IX-1005 2, 41 ir 43 straipsnius. Jame įtvirtinamos naujos taisyklės dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų įgaliojimų naudoti prievartą ir šaunamąjį ginklą. Prievarta gali būti taikoma tik būtiniais atvejais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir kitus veiksnius. Šaunamasis ginklas gali būti naudojamas tik esant neišvengiamam pavojui asmens gyvybei, saugumui ar kitų svarbių objektų apsaugai. Įstatyme taip pat numatyta, kada ir kaip galima naudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūnus, laivus, transporto priemones ar orlaivius. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu. Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymui. Jame įtvirtintos taisyklės dėl tarnybos pareigūnų teisės naudoti prievartą, įskaitant fizinę ir psichinę prievartą, tik esant būtinoms aplinkybėms ir tik tiek, kiek reikia vykdyti tarnybine pareigas. Taip pat aiškinamos sąvokos, naudojamos šiame įstatyme. Įstatyme numatyta, kad šaunamąjį ginklą tarnybos pareigūnai gali panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei, sveikatai arba kitoms svarbioms vertybėms. Įstatymas įtvirtina taisykles dėl šaunamojo ginklo panaudojimo ir nustato atvejus, kada tarnybos pareigūnai gali naudoti šaunamąjį ginklą dėl savo ir kitų asmenų saugumo.

Šio teisės akto esmė yra pakeisti Lietuvos Šaulių Sąjungos įstatymą, siekiant tobulinti jos veiklą ir teisinius pagrindus atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo poreikius. Jame numatytos sąvokos, kaip "Garbės šaulys", "Jaunasis šaulys", "Lietuvos šaulių sąjunga", aprašomos LŠS funkcijos, įgaliojimai, pareigybės. Taip pat nurodoma, kaip LŠS gali teikti pagalbą kariuomenei, policijai, kitoms institucijoms krizių valdymo situacijose. Teisės aktas taip pat numato bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kultūros bei sporto organizacijomis. Įstatyme taip pat reglamentuojama karinės įrangos, mokymų centrų, karinio bendradarbiavimo renginių naudojimo tvarka ir sąlygos. Teisės akto tikslas yra stiprinti Lietuvos Šaulių Sąjungos vaidmenį nacionalinio saugumo srityje ir jos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis.

Įstatymo Nr. XIVP-4270(2) apibendrinimas: Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2, 27 ir 28 straipsnius. Jame nustatytos taisyklės dėl prievartos naudojimo pareigūnų, saugant gyvybę, sveikatą ir turtą bei užtikrinant nacionalinį saugumą. Įstatyme aiškinamos sąvokos, kaip apibrėžtos kituose teisės aktuose. Taip pat nustatytos griežtos taisyklės, kada galima naudoti šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms arba apsaugoti svarbius objektus. Įstatymas taip pat nustato, kada ir kaip pareigūnai gali naudoti šaunamuosius ginklus esant tam tikroms aplinkybėms. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seime.

Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymui Nr. VIII-1666. Jame numatytos pakeitimai 2, 28 ir 29 straipsniams. Pagal pakeitimus: 1. Išaiškinamos įstatyme naudojamos sąvokos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais. 2. Nustatoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gali panaudoti prievartą tik griežtai nustatytais atvejais ir tik tiek, kiek yra būtina vykdant tarnybinę pareigą. 3. Išvardijami konkrečūs atvejai, kada galima panaudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, taip pat nustatomos taisyklės, kada ir kaip tai galima daryti. 4. Reguliuojama, kaip pareigūnai turi elgtis, jei panaudoja šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, siekiant užtikrinti asmens saugumą ir suteikti neatidėliotiną pagalbą. 5. Numatoma speciali parengimo ir tikrinimo tvarka Valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnams, siekiant užtikrinti, kad jie tinkamai elgtųsi situacijose, susijusiose su ginklų ar sprogmenų naudojimu. Įstatymas įsigalios po jo paskelbimo Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas yra pakeitimas įstatymui, susijusiam su viešaisiais pirkimais, kurie vykdomi gynybos ir saugumo srityje. Pagal šį pakeitimą bus pridėtas naujas punktas, nurodantis, kad tiekėjas (juridinis asmuo), kuris neatliko skirtos jam baudžiamosios poveikio priemonės uždraudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negalės dalyvauti toliau. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. vasario 1 d. Respublikos Prezidentas skelbia šį įstatymą, priimtą Lietuvos Respublikos Seime.

Čia yra Lietuvos Respublikos Mokslo ir Studijų Įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuris nustato naujus pareiginių algų koeficientus tam tikriems pareigūnams. Įstatymas įsigalios 2025 m. rugsėjo 1 d.

Šio teisės akto esmė yra pakeisti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo XIV-196 1 ir 2 straipsnius įstatymu XIV-2966, kuris įsigalios 2024 m. Tekste nurodoma, kad sąvokos, naudojamos šiame įstatyme, turi būti aiškinamos pagal 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros. Įstatymas skelbiamas Seimo priimtas.