Ruošiamasi priimti

Šis teisės akto projektas yra pakeitimų ir papildymų Lietuvos Respublikos Gyventojų Pajamų Mokesčio įstatymo IX-1007 straipsniams 2, 8, 16, 17, 21 ir 37, bei Įstatymo XIV-2803 1 ir 8 straipsniams įstatymas. Įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikras nuostatas. Centrinis mokesčių administratorius turi priimti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2025 m. sausio 2 d. ir apima mokestinių laikotarpių pajamų apskaičiavimą ir deklaravimą nuo 2025 m. ir vėliau. Taip pat nurodoma, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. įsigyti finansiniai produktai gali būti laikomi įsigytais per investicinę sąskaitą, tačiau tai turi būti atitinkamai priskirta investicinei sąskaitai iki nustatyto termino.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, konkrečiai 2, 12 ir 25 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su tarptautiniais donorais, sąvokų aiškinimu bei prekiautojų, pirkėjų ir tarpininkų teisėmis sudaryti sutartis dėl ginklų bei jų dalių įsigijimo, importo ir eksporto. Įstatyme aiškiai apibrėžiamos sąvokos ir nustatomos taisyklės, kaip veikti tarpininkams, kurie sudaro sutartis dėl A kategorijos ginklų prekybos. Taip pat nustatoma, kad įgalioti subjektai turi vadovautis įstatymo nustatyta tvarka veikdami kaip tarpininkai.

Šiame įstatyme keičiami Lietuvos Respublikos Aviacijos įstatymo 2 ir 18 straipsniai. Pirmame straipsnyje apibrėžiamos sąvokos, susijusios su nacionalinio saugumo objektais, teritorijomis, vidaus tarnyba bei tam tikrais reglamentais. Antrame straipsnyje kalbama apie oro erdvės tvarkymą ir eismą, įskaitant skrydžių suskirstymą į bendrąjį ir operatyvųjį oro eismą, nustatomos draudžiamosios zonos, taip pat reglamentuojamos bepiločių orlaivių sistemų veiklos zonos. Krašto apsaugos institucijos turi teisę taikyti priemones prieš bepiločius orlaivius ir kitus oru judančius objektus. Šis įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis teisės akto projektas yra skirtas keisti Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo 2, 48 ir 49 straipsnius. Pagrindinės pakeitimai yra susiję su žvalgybos pareigūnų teise naudoti prievartą, įskaitant fizinę ir psichinę prievartą, bei tarnybinį šaunamąjį ginklą. Prievartą žvalgybos pareigūnai gali naudoti tik tarnybinio būtinumo atvejais, atsižvelgdami į konkrečią situaciją ir pavojų. Šaunamąjį ginklą galima panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei, sveikatai ar kitoms svarbioms nacionalinio saugumo sritims. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime.

Šis teisės akto pakeitimas susijęs su Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymu. Projekto Nr. XIVP-4276(2) pagal Lietuvos Respublikos Vadovybės Apsaugos Įstatymo Nr. IX-1183 2, 70 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2024 m. 1. 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos aiškinamos pagal kitus įstatymus, pvz., administracinių nusižengimų kodeksą, baudžiamąjį kodeksą, ginklų ir sprogmenų kontrolės įstatymą, sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą, nacionalinio saugumo objektų apsaugos įstatymą ir diplomatinės tarnybos įstatymą. 2. 70 straipsnis nustato, kad pareigūnai gali naudoti prievartą tik būtiniais atvejais ir proporcingai pavojui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir teisės pažeidimo pobūdį. Prievarta gali būti naudojama saugant kitus asmenis, stabdant transporto priemones ir kitais atvejais. 3. 71 straipsnyje nurodoma, kad šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina apsaugant gyvybę, sveikatą ar kitus svarbius objektus. Pareigūnai gali naudoti šaunamuosius ginklus prieš gyvūnus, laivus, transporto priemones ir kitus objektus, kai kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Respublikos Prezidentas skelbia šį įstatymą, priimtą Lietuvos Respublikos Seimo.

Šiame įstatyme yra pakeitimų, susijusių su Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu. Jame nurodoma, kaip pareigūnai gali naudoti prievartą ir šaunamuosius ginklus tam tikrais atvejais. Taip pat aiškinama, kad prievarta ir šaunieji ginklai gali būti panaudoti tik esant konkrečioms aplinkybėms ir pavojui, atsižvelgiant į esamą situaciją ir pavojų. Įstatyme nurodomos sąvokos, kurias galima suprasti remiantis kitais susijusiais įstatymais. Tai svarbūs pakeitimai, kurie turės įtakos pareigūnų veiklai.

Įstatymo apibendrinimas: Šis įstatymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimu su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniu režimu. Jame nurodoma, kad šis sujungimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą visiems vartotojams. Be to, įstatyme pabrėžiama, kad elektros energijos kaupimo įrenginiai ir balansavimo pajėgumai turi būti užtikrinti, o elektros energijos sistemos sujungimas su kitų šalių tinklais yra būtinas nacionalinio saugumo ir energetinio saugumo požiūriu. Įstatyme taip pat minimas Rusijos veiksmų poveikis Europos saugumui ir patvirtinama poreikis stiprinti Lietuvos energetinį saugumą. Įstatymas numato konkretų veiksmų planą, įskaitant konkurso organizavimą elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos perleidimui bei įvairias sąlygas ir terminus šiems procesams. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 17 d.

Šis teisės akto projektas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui. Jame yra keičiami 2, 481, 483, 59 straipsniai bei pridedamas priedas. Pagrindiniai pakeitimai apima susijusių įmonių apibrėžimą, elektros energijos kaupimo įrenginių operatorių veiklą, balansavimo paslaugų rinką ir atsiskaitymus už disbalansą bei kitas svarbias nuostatas. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 17 d.

Šio teisės akto apibendrinimas paprasta lietuvių kalba: Šiame įstatyme keičiami Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 3, 22 ir 23 straipsniai. 1. 3 straipsnyje nurodoma, jog šio įstatymo sąvokos aiškinamos taip, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Reglamente (ES) Nr. 952/2013 ir kituose teisės aktuose. 2. 22 straipsnyje nustatoma, kad muitinės pareigūnas gali panaudoti prievartą tik esant tarnybinio būtinumo atvejams ir tik tiek, kiek yra reikalinga pareigoms vykdyti. Prievarta gali būti naudojama tik esant tam tikroms aplinkybėms ir pavojui, laikantis proporcingumo principo. 3. 23 straipsnyje numatyta, kad šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei, sveikatai ar kitoms svarbioms saugumo sąlygoms. Muitinės pareigūnas gali naudoti šaunamąjį ginklą tik siekdamas apsaugoti gyvybę ar saugumą, nepakenkdamas tiesioginiam pavojui. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis teisės akto projektas yra apie pakeitimus Lietuvos Respublikos Pašarų įstatymui. Jame numatyta, kaip bus vykdoma pašarų ūkio subjektų registracija ir pašarų tvarkymas. Taip pat nustatytos baudos pašarų ūkio subjektams, kurie gamino ar naudojo nesaugius pašarus, kuriems gresia baudos nuo 300 iki 24 000 eurų. Įstatymo įsigaliojimo datos skiriasi pagal straipsnius, kai kurie įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., kiti - 2027 m. sausio 1 d.