Ruošiamasi priimti

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 22 ir 23 straipsnius. Pagal šį įstatymą muitinės pareigūnai gali naudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek reikia vykdyti savo pareigas. Fizinė prievarta gali būti naudojama tik tada, kai psichinė prievarta nebuvo veiksminga arba neįmanoma, arba kai kyla pavojus gyvybei, sveikatai arba kitais nurodytais atvejais. Įstatyme nurodomos sąlygos, kada galima naudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, transporto priemonę ar orlaivį. Šis įstatymas įsigalioja nuo nurodyto datos.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo sistemos įstatymą, konkrečiai 13 ir 14 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai susiję su prievartos naudojimu bausmių vykdymo sistemoje. Prievartą galima taikyti tik tarnybinio būtinumo atvejais, siekiant apsaugoti gyvybę, sveikatą ar turtą. Prievartą turi taikyti pareigūnai adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai pavojui atsižvelgdami į situaciją, pažeidimo pobūdį ir kitus veiksnius. Taip pat numatytos sąlygos šaunamojo ginklo naudojimui, kai kyla neišvengiamas pavojus asmenims arba saugumui. Įstatymas įsigalios nuo 2024 m. Vilniuje.

Įstatymo apibendrinimas: Šis įstatymas yra pakeitimas įstatymui "AVIACIJOS įstatymas" Nr. VIII-2066, kuriame yra keičiami 2 ir 18 straipsniai. Pirmame straipsnyje pateikiamos sąvokos, kaip jos apibrėžiamos kituose įstatymuose ir reglamentuose, kurie susiję su nacionaliniu saugumu, teritorijų apsauga ir vidaus tarnyba. Antrame straipsnyje kalbama apie oro erdvės tvarkymą ir oro eismą, apibrėžiami skirtingi skrydžių tipai, nustatomos draudžiamos, ribojamos arba pavojingos zonos. Be to, reglamentuojamos bepiločių orlaivių sistemų geografinės zonos, jų naudojimo taisyklės bei institucijų teisės nustatyti draudimus ir priemones. Įstatymą patvirtino Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos Valstybinės Kontrolės įstatymo 41 ir 43 straipsnius. Pagal šį įstatymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali naudoti prievartą tik atvejais, kai tai būtina vykdyti tarnybinės pareigas, laikydamiesi adekvačių ir proporcingų priemonių esamoms aplinkybėms. Prievarta gali būti naudojama siekiant apsaugoti kitus nuo grėsmingo pavojaus, stabdyti transporto priemones ar šalinti pavojų aviacijos saugumui ir kitoms svarbioms valstybės saugumo sritims. Taip pat įstatymas nustato, kad šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. Šis įstatymas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo.

Projekto "LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 2, 12 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS" tikslas yra keisti minėtų įstatymo straipsnių nuostatas. Pakeitimai susiję su tarptautinių donorų apibrėžimu, sąvokų aiškinimu, leidimų išdavimo motyvacija bei ginklų pardavimu ir tarpininkavimu. Šis įstatymas numato, kaip veikti įgalioti subjektai, teikiantys finansinę paramą užsienio valstybėms, ir kokie ginklai gali būti prekiaujami bei kuriami sutartys. Taip pat nurodoma, kaip turi vadovautis įgalioti subjektai, veikdami kaip tarpininkai. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir patvirtintas Respublikos Prezidento.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, konkrečiai 36 straipsnį. Pagal šį pakeitimą Valstybė gali perduoti savo nuosavybės teise priklausančią ilgalaikį materialųjį turtą (vadinamą valstybės turtu) Vyriausybės nustatyta tvarka į sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, kurių savininkas yra valstybės viešoji įstaiga, perduodant jį pagal patikėjimo teisę. Valstybės turto perduodimo patikėjimo teise sprendimą priima Vyriausybė arba jos įgalioti valstybės turto valdytojai. Šiame sprendime nurodoma institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį. Valstybės viešosios įstaigos negali perduoti šio turto kitiems asmenims nuosavybės teise, išskyrus tam tikras išimtis. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d., o Vyriausybė iki 2024 m. gruodžio 31 d. privalo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis teisės akto projektas yra skirtas pakeisti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7, 9 ir 11 straipsnius. Pagal šį projektą, įstatymas reglamentuos valstybės turto valdymą bei pardavimą, taip pat nustatys tvarką, kaip valstybinė žemė gali būti parduodama arba priskirta valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. Įstatymas pradės galioti nuo 2025 m. sausio 1 d., o Vyriausybė iki 2024 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus. Šį įstatymą patvirtins Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Respublikos Prezidentas skelbia šį įstatymą, priimtą Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Valstybės Skolos įstatymo 3, 8 ir 9 straipsnius. Pagrindinės pakeitimai yra susiję su pavedimo sutarčių sudarymu dėl perskolinamų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų administravimo, finansinių ataskaitų rengimu bei pateikimu, turtinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimu ir galimybe inicijuoti bankroto procesą valstybės skolininkams arba valstybės garantuojamiems skolininkams. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d., o jo įgyvendinimo teisės aktai turi būti priimti iki 2024 m. gruodžio 31 d. Įstatymas taip pat numato, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo perimtos administruoti paskolos ir garantijos bus baigiamos administruoti pagal galiojusią tvarką iki įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 33, 39 ir 93 straipsnius. Pagal šį įstatymą 33 straipsnio 16 punktas, 39 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 93 straipsnio 3 dalis pripažįstami netekusiais galios. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikrą šio įstatymo 2 dalį, kuri bus įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d. Finansų ministras priims įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat nustatyta tvarka, kaip bus tvarkomi mokesčių mokėtojų mokestinių nepriemokų išieškojimai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Įstatymą patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, o jį skelbia Respublikos Prezidentas.