Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme numatoma papildyti 739 straipsnį 11 punktu, kuris liečia pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išmokėtą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais. Įstatymas turėtų įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Paskutinėje dalyje dokumento Respublikos Prezidentas skelbia šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Įstatymas dėl ribojančių priemonių, susijusių su karine agresija prieš Ukrainą, keitimo. Pagal šį įstatymą, numatoma sustabdyti Rusijos Federacijos piliečių, kurie turi leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, teisę įsigyti nekilnojamojo turto, esančio šalia svarbių nacionalinio saugumo objektų arba karinių poligonų. Tačiau ši priemonė netaikoma, jei yra gautas patvirtinimas, kad toks sandoris nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Be to, buvusias 3 straipsnio 7-8 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 8-9 dalimis. Įstatymas, išskyrus jo 2 straipsnio dalį, turėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d. Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. birželio 30 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris buvo sukurtas 2025 m. Vilniuje. Pirma, 18 straipsnio 1 dalis yra papildyta nauju 13 punktu, kuris įpareigoja Konkurencijos tarybą teikti metodinę pagalbą ūkio ir viešojo administravimo subjektams, konsultuoti juos konkurencijos priežiūros klausimais, taip pat imtis kitų prevencinių veiksmų, kurie padeda užtikrinti konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi ir pažeidimų prevenciją. Antra, buvęs 18 straipsnio 1 dalies 13 punktas dabar laikomas 14 punktu. Toliau, 33 straipsnio 3 dalis yra pakeista ir dabar skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, padavimas sustabdo pusės paskirtosios baudos ir atitinkamos palūkanų dalies priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Ir jis yra paskelbtas Respublikos Prezidento.

Atsiprašau, bet tai nėra teisės aktas, tai yra HTML kodas, kuris yra naudojamas internetinėms svetainėms kurti. Tačiau iš jo galima išskirti tam tikrą informaciją: 1. Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas, susijęs su pranešėjų apsaugos įstatymu. 2. Įstatymas numato 3 straipsnio pakeitimus, kuriuose minimos tarptautinės sankcijos ir ribojamosios priemonės. 3. Taip pat pakeičiamas įstatymo priedas, kuriame minimi Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Priede minimi du Europos Sąjungos teisės aktai: 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos ir 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą, kuria iš dalies keičiama direktyva (ES) 2018/1673. 5. Pabaigoje minimas Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuris skelbia priimtą įstatymą.

Tai yra Lietuvos Respublikos Kriminalinės Žvalgybos Įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymas. Šiame įstatyme numatoma pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame kalbama apie tai, kokia informacija turi būti turima apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Taip pat įstatymas numato papildyti įstatymą priedu, kuriame pateikiami įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.

Teisės akto tekstas yra susijęs su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso priedo pakeitimu. Joje minimas projektas Nr. XVP-245(2) ir teigiama, kad šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo. Pagrindinis šio įstatymo straipsnis yra susijęs su Kodekso priedo pakeitimu. Jame siūloma papildyti Kodekso priedą 122 punktu, kuris remiasi 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šiame įstatyme taip pat pabrėžiama, kad jį skelbia Lietuvos Respublikos Seimo priėmimas. Tekste minimas Respublikos Prezidentas, tačiau nėra aišku, ar jis tiesiogiai susijęs su šiuo įstatymu.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Įstatymas numato, kad asmuo, kuris pažeidžia tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir dėl to padaro didelę žalą, gali būti nubaustas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taip pat, šio straipsnio veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodekso priedas papildytas 40 punktu, kuriame pateikiama informacija apie 2024 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jo esmė yra tokia: 1. Šiuo įstatymu siūloma pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą, kuris reglamentuoja valstybinės žemės nuomininko teises ir pareigas. Pagal naująją redakciją, jei nuomininkas netinkamai naudoja ant valstybinės žemės esančius statinius ir (ar) įrenginius, ir nepašalina šio pažeidimo per nustatytą laikotarpį, gali būti nutraukta nuomos sutartis. Be to, nuomininkas privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 3. Vyriausybė iki 2025 m. birželio 30 d. privalo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valstybinės žemės patikėtiniai priima sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius. 5. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir pateiktas Respublikos Prezidentui patvirtinti.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 32 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis reglamentuoja traukinio mašinisto pažymėjimo išrašymo procesą ir laikotarpius. Pagal šį įstatymą, eismo saugos institucija, gavusi prašymą ir kitus nustatytus dokumentus, per 8 darbo dienas turi pateikti užsakymą Vyriausybės įgaliotai institucijai išrašyti traukinio mašinisto pažymėjimą. Įgaliota institucija, savo ruožtu, per 10 darbo dienų nuo užsakymo gavimo privalo išrašyti pažymėjimą ir pateikti jį eismo saugos institucijai. Eismo saugos institucija, per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą nuo reikiamų dokumentų gavimo, išduoda išrašytą traukinio mašinisto pažymėjimą mašinistui. Pažymėjimo originalą saugo pats traukinio mašinistas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Šį įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, komisiją sudaro 6 atstovai: po vieną iš Tarnybos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Komisijos personalinę sudėtį, pirmininką ir darbo reglamentą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.