Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

group
Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas
calendar_today
Registracijos data: 2025m. gegužės 02d.
format_list_numbered
Registracijos Nr.: XVP-372
format_align_justify
Tipas: Įstatymo pakeitimo projektas
link
Nuoroda pasidalinimui: https://jega.lt/projektas/IP-2758    content_copy email
#IP-2758

Projekto interpretacija

Atlikta dirbtinio intelekto agento JegaGPT

Apibendrinimas

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Įstatymas dėl ribojančių priemonių, susijusių su karine agresija prieš Ukrainą, keitimo. Pagal šį įstatymą, numatoma sustabdyti Rusijos Federacijos piliečių, kurie turi leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, teisę įsigyti nekilnojamojo turto, esančio šalia svarbių nacionalinio saugumo objektų arba karinių poligonų. Tačiau ši priemonė netaikoma, jei yra gautas patvirtinimas, kad toks sandoris nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Be to, buvusias 3 straipsnio 7-8 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 8-9 dalimis. Įstatymas, išskyrus jo 2 straipsnio dalį, turėtų įsigalioti 2025 m. liepos 1 d. Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. birželio 30 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Interesų grupės

  • Rusijos Federacijos piliečiai, turintys leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje
    Šis įstatymas tiesiogiai juos liečia, nes numatoma sustabdyti jų teisę įsigyti nekilnojamojo turto, esančio šalia svarbių nacionalinio saugumo objektų arba karinių poligonų. Tai gali apriboti jų galimybes investuoti arba plėsti savo verslą Lietuvoje.

  • Lietuvos nekilnojamojo turto savininkai
    Jei jie nori parduoti savo nekilnojamąjį turtą, tai gali būti sunkiau padaryti, nes Rusijos Federacijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, yra išbraukti iš potencialių pirkėjų sąrašo. Tai gali lemti mažesnę konkurenciją pirkėjų rinkoje ir galimai mažesnes kainas.

  • Lietuvos nacionalinio saugumo institucijos
    Įstatymas jiems suteikia papildomą atsakomybę patvirtinti, kad nekilnojamojo turto sandoris su Rusijos Federacijos piliečiu, turinčiu leidimą gyventi Lietuvoje, nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.