Ruošiamasi priimti

Tai yra teisės aktas, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnis. Šis pakeitimas papildo 6 straipsnio 4 dalį 24 punktu, kuriame nurodoma, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir privalomosios karo tarnybos kariai, paskelbus mobilizaciją pašaukti į karinius mokymus, įgyja pagrindinį karinį parengtumą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbtas Respublikos Prezidento.

Apibendrinimas: Svarstomas teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 34 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris siūlo keletą esminių pakeitimų. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Siūlomi pakeitimai susiję su 34 straipsnio pavadinimu ir jo išdėstymu. Pakeitimai numato, kad už įgyvendinant šį įstatymą nustatytus veiklos apribojimus bus mokamos kompensacijos. 2. Pakeitimai numato, kad kompensacijos gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų. 3. Taip pat siūloma pakeisti kompensacijų už įgyvendinant šį įstatymą nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. 4. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybė yra įpareigota priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. 5. Įstatymo pakeitimai taikomi kompensuojant už apribojimus, kurie nustatomi su žemės, esančios valstybės ar savivaldybių įsteigtose ar nustatytose saugomose teritorijose, Natura 2000 tinklo teritorijose ir kitose teritorijose. Pateikiant šį teisės aktą, siekiama užtikrinti kompensacijų mokėjimą už veiklos apribojimus saugomose teritorijose ir taip skatinti jų apsaugą ir tvarų naudojimą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo ir 56 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Pagal šį įstatymą, 55 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 55 straipsnio 3 dalis pripažįstami netekusiais galios. Be to, 56 straipsnis taip pat pripažįstamas netekusiu galios. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo. Projektas skirtas pakeisti 55 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris apibūdina savivaldybių nekilnojamąjį turtą, įskaitant koncertų sales, muziejus, parodų rūmus, bibliotekas, kultūros namus, teatrus, sporto sales, maniežus, stadionus, baseinus, kurie naudojami viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti. Įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Seimas ir prezidentas.

Teisės aktas, kurį mums reikia apibendrinti, yra Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme yra du svarbiausi punktai: 1. 4 straipsnio 9 dalis yra panaikinama. 2. Buvusias 4 straipsnio 10-14 dalis laikyti atitinkamai 9-13 dalimis. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbtas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Energetikos chartijos sutarties denonsavimo. Šis įstatymas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą. Pagal šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Seimas denonsuoja 1995 m. Briuselyje pasirašytą Energetikos chartijos sutartį. Šį priimtą įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeista 17 straipsnio 1 dalies 46 punkto nuostata, kuri dabar apima iš pensijų kaupimo bendrovės gautą pensijų išmoką ar išmoką iš pensijų fondo dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pagal Pensijų kaupimo įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių analogiškas pensijų kaupimo nuostatas. 2. Į 17 straipsnio 1 dalį įtrauktas 46¹ punktas, kuris apima pajamas, gautas iš pensijų kaupimo bendrovės pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 straipsnius. 3. Pakeistas 21 straipsnio 1 dalies 2¹ punktas, kuris dabar apima pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje turimus pensijų fondus. 4. Pakeista 21 straipsnio 5 dalis, kuri dabar nurodo, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Šis dokumentas yra projektas, kuris siūlo pakeitimus Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 14 ir 17 straipsniuose. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai: 1) 14 straipsnyje pakeičiamas punktas, kuris apibrėžia, koks turimas piniginis turtas bankuose ir kitose kredito įstaigose neleidžia gauti socialinės paramos. Pasiūlymas yra, kad jei bendra suma viršija 580 eurų, asmuo negaus socialinės paramos, išskyrus atvejus, kai tai yra vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteista konkrečia pinigų suma arba pensijų fonde sukaupta pensija. 2) 17 straipsnyje siūlomas pakeitimas, kuris apibrėžia, kokių pensijų gavimas neleidžia gauti socialinės paramos. Pasiūlymas yra, kad socialinio draudimo našlių pensijos, senatvės, negalios, netekto darbingumo arba invalidumo pensijų priemokos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal atitinkamus įstatymus, taip pat pensijų fonde sukaupta pensija) neleidžia gauti socialinės paramos. Projektas, išskyrus tam tikrus punktus, turėtų įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Taip pat numatoma, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus.

Tai projektas dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7, 15 ir 39 straipsnių pakeitimo. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 7 straipsnio 2 dalis, kuri dabar skelbia, kad asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę savo pačių pasirinkimu sudaryti pensijų kaupimo sutartį ir kaupiamąsias pensijų įmokas. 2. Pakeičiamas 15 straipsnio 1 dalis, kuris skelbia, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai turi teisę gauti apie save Fondo valdybos informacinėje sistemoje sukauptą informaciją. Taip pat, Fondo valdyba privalo teikti informaciją apie asmenų socialinį draudimą, kaupiamąsias pensijų įmokas ir pensijų išmokas. 3. Papildomas 39 straipsnis nauju 4 punktu, kuris nurodo, kad Fondo valdybai turi būti pateikiami duomenys apie pensijų kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose kiekvieno dalyvio vardu sukauptą pensijų turtą informavimo tikslais. Įstatymo pakeitimai įsigalios 2028 m. sausio 1 d., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius turi priimti įgyvendinamąjį teisės aktą iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Socialinio Draudimo Pensijų Įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis numato keletą svarbių pakeitimų: 1. Pakeičiama 11 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 ir 3¹ dalyse nustatytas išimtis. 2. Papildomas 12 straipsnis 3¹ dalimi. Šioje dalyje kalbama apie pensijų kaupimo nutraukimą ir su juo susijusius lėšų pervedimus. 3. Nurodomas įstatymo įsigaliojimo laikas - 2026 m. sausio 1 d. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.