Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas. Jame pateikiamas sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimas, kuris susijęs su draudimo įmokomis. Pagal naująjį pakeitimą, asmenys, vykdydami individualią veiklą ir sumokėję gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų per verslo liudijimus (išskyrus asmenis gaunančius senatvės pensiją), kas mėnesį turi mokėti 6,98% minimaliosios mėnesinės algos dydžio sveikatos draudimo įmoką. Taip pat nurodoma, kad tokių asmenų, kaip minėta šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, įmokos yra skaičiuojamos proporcingai jų verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Dokumentą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį teikė Seimo narys.

Tai yra Lietuvos Respublikos Įstatymas, kuriuo siekiama papildyti Reklamos Įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnį nauju 8 punktu. Šiame įstatyme numatoma, kad draudžiama transliuoti nesveiko ir greito maisto reklamą nuo 7 valandos ryto iki 21 valandos vakaro. Tačiau šis apribojimas netaikomas maitinimo įstaigoms ir 100 metrų atstumu nuo jų. Taip pat, buvusį 14 straipsnio 8 punktą siūloma laikyti 9 punktu, o buvusį 14 straipsnio 9 punktą - 10 punktu. Šis įstatymas turėtų įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą pateikė Seimo narys Karolis Neimantas.

Šiame įstatyme pakeičiamos ir papildomos tam tikros Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nuostatos. Svarbiausi pakeitimai: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 3 dalis, kuri apibrėžia kas yra pareiškėjas - fizinis ar juridinis asmuo, kreipiantis į Seimo kontrolierių su skundu. 2. Papildomas 2 straipsnis 5 dalimi, kurioje nurodoma, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. 3. Pakeičiama 7 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad Seimo Pirmininkas teikia Seimui 3 Seimo kontrolierių kandidatūras penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo Seimo kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4. Pripažinama netekusia galioję 7 straipsnio 2 dalis. 5. Pakeičiama 12 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, taip pat skundus dėl pažeidimų, padarytų teikiant viešąsias paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui. 6. Pakeičiamas 24 straipsnis, kuriame apibrėžiama, kas yra Seimo kontrolierių įstaiga. 7. Pripažinama netekusia galioję 28 straipsnio 2 dalis. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Seimo Pirmininkas trečiojo Seimo kontrolieriaus kandidatūrą Seimui turi pateikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo 2025 m. liepos 1 d.

Šiame dokumente kalbama apie Lietuvos Respublikos Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimą. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 32 straipsnio papildymu 6^1 dalimi, kurioje kalbama apie branduolinės energetikos objektų modifikacijas, susijusias su radioaktyviųjų atliekų, pasižyminčių pavojingosiomis savybėmis, tvarkymu. Pagal šį pakeitimą, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, gavęs aplinkos ministro įgaliotos institucijos išvadą, priima sprendimą dėl saugos pagrindimo dokumentų derinimo. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. Dokumentas baigiasi Lietuvos Respublikos Prezidento pasirašymu.

Teisės aktas, kurį pateikėte, yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šis projektas siūlo papildyti 34 straipsnį 8 dalimi, kuri numato, kad savivaldybės administracijos direktorius turėtų turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu "Slapta". Šis įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. ir bus taikomas tiek naujai į pareigas įeinantiems asmenims, tiek ir tiems, kurie jau dirba nurodytas pareigas įstatymo įsigaliojimo metu. Įstatymo projektą teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Atsiprašau, tačiau šis tekstas nėra teisės aktas, tai yra HTML kodas, kuris aprašo dokumento turinį ir stilistinį formatavimą. Šio teksto turinys yra susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įstatymo Nr. I-464 31 straipsnio pakeitimu, kuris numato, kad ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai - viceministrai ir ministerijos kancleris - turėtų turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu "Slapta". Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. ir taikomas ir įstatymo įsigaliojimo metu įstatymo projekte nurodytas pareigas einantiems asmenims. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Šis dokumentas yra teisės aktas, kuris papildo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 straipsnį. Pagrindinis šio pakeitimo tikslas yra reglamentuoti nuotolinio darbo laiko apskaičiavimą, taip pat darbuotojo teisę būti nepasiekiamam ne darbo metu. Svarbiausia informacija, pateikta šiame dokumente yra: - Darbuotojo dirbtas laikas nuotolinio darbo metu apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. - Darbuotojas savo darbo laiką skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. - Darbuotojas turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laikotarpiu. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas.

Dokumentas yra projekto forma ir yra susijęs su Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimu. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio bei jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis. 2. Pakeičiamas 4 straipsnio 1 dalis, kurioje išdėstomi reikalavimai, kaip rašyti vardą ir pavardę, jeigu dokumento šaltinyje jie įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. 3. Pakeičiama 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri reglamentuoja, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis. Įstatymas numatytas įsigaliojimo laikas yra 2026 m. sausio 1 d., o Vyriausybė ir kitos institucijos turi iki 2025 m. spalio 1 d. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Dokumentą pateikė Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas - įstatymas, kuris numato keitimus Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnyje. Šiame įstatyme yra aprašyta, kad miškų urėdija veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Įstatyme aprašyta ir kaip vykdoma prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena. Taip pat minimi reikalavimai ūkio subjektams, kurie gamina gaminius iš žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų. Įstatymas numato, kad jis įsigalios 2025 m. spalio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugsėjo 30 d. priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o teikia Seimo nariai, tarp jų - Kęstutis Mažeika.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuris keičia Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 4 straipsnį. Pagal šį įstatymą, numatoma: 1. Papildyti 4 straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis: - 6 dalis: Ūkininkas ir jo partneris (partneriai) turi teisę gauti ūkininko ūkio pelną, kai Ūkininkų ūkių registre įregistruotas ūkininko ūkis pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas priskiriamas pelno mokesčiu apmokestinamųjų vienetų grupei. - 7 dalis: Ūkininkas ir jo partneris (partneriai), nurodyti šio straipsnio 6 dalyje, turi teisę gauti iš ūkio pajamas, atitinkančias darbo santykių esmę, kurios neviršija sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šios pajamos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas. 2. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.