Ruošiamasi priimti

Šis tekstas yra įstatymo projektas, kuris keičia Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.107, 4.109 ir 6.956 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai susiję su turto patikėjimo teisės subjektais. Štai pagrindiniai pakeitimai: 1. 4.107 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip, kad patikėjimo teisės subjektais Lietuvoje gali būti ne tik įstatymų nustatyti valstybės ar savivaldybių subjektai, bet ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys. 2. 4.109 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip, kad valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdami įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. 3. 6.956 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai, negali būti perduotas kitam asmeniui patikėjimo teise, išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektas likviduojamas arba reorganizuojamas, taip pat kitus įstatymo nustatytus atvejus. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimas. Jis numato du pagrindinius pakeitimus. Pirma, Įstatymas papildomas nauju straipsniu, apibrėžiančiu "būtiniausias prekes ir paslaugas". Šios prekės ir paslaugos yra skirtos tenkinti minimalius namų ūkio maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų vartojimo poreikius. Jos bus nurodytos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamame būtiniausių prekių ir paslaugų sąraše, suderintame su Valstybės duomenų agentūra. Antra, Įstatymas papildomas 10¹ straipsniu, kuris numato būtiniausių prekių ir paslaugų kainų tendencijų stebėsenos sistemą. Ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su Valstybės duomenų agentūra, tvirtins būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos tvarkos aprašą ir būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašą. Šis įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., o teisės aktai, skirti įstatymo įgyvendinimui, bus priimti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Tekstas yra projekto variantas dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 9, 11 straipsnių ir priedo pakeitimo. Šio projekto esminiai punktai yra: 1) Projekte siūloma pakeisti 9 straipsnio 2 dalį, kurioje kalbama apie leidimą vykdyti ūkinę veiklą. Pakeitimas numato, kad jeigu įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatyta, kad leidimas vykdyti ūkinę veiklą laikomas išduotu asmeniui kitą dieną nuo pranešimo ar kito dokumento apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo institucijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ji yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo institucijai diena, valstybės rinkliava turi būti sumokama iki pranešimo pateikimo momento. 2) Projekte siūloma papildyti 11 straipsnio 1 dalį 13 punktu, kuriame numatyta, kad rinkliava turi būti mokama už įvažiavimą į savivaldybės tarybos nustatytą mažos taršos zoną. 3) Projekte siūloma pakeisti Įstatymo priedą, kuriame įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 4) Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2025 m. spalio 1 d. Tai yra projekto esmė. Visą tekstą reikėtų perskaityti, kad būtų aišku visi pakeitimai ir jų reikšmė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos kriptoturto rinkų įstatymo Nr. XIV-2879 3, 10, 12, 13, 14, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas. Įstatyme atnaujinami kriptoturto rinkų reguliavimo nuostatai, ypač susiję su kriptoturto paslaugų teikimo veikla ir institucijų, atliekančių priežiūrą, kompetencijomis. Pagrindiniai pakeitimai apima: - 3 straipsnio pakeitimą, kuris nurodo, kad su turtu susietų žetonų emitentas ar kriptoturto paslaugų teikėjas veiklą vykdo vadovaudamasis Europos Sąjungos reglamentu ir kitais teisės aktais; - 10 straipsnio pakeitimą, kuris nurodo, kad priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi Europos Sąjungos reglamento, šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų; - 12 straipsnio pakeitimą, kuris nurodo, kad priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi Europos Sąjungos reglamento, šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų; - 13 straipsnio pakeitimą, kuris papildo pažeidimo nuostatas; - 14 straipsnio pakeitimą, kuris atnaujina priežiūros institucijos veiksmus, kai yra pažeidžiami teisės aktai; - 15 straipsnio pakeitimą, kuris nurodo, kad priežiūros institucija už Europos Sąjungos reglamento ir šio įstatymo pažeidimus skiria baudas. Be to, įstatymo priedas atnaujinamas Europos Sąjungos teisės aktų sąrašu, kurie yra įgyvendinami šiuo įstatymu.

Šiame teisės akte pateikiami Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimai. Konkretūs straipsniai ir jų pakeitimai yra išdėstyti sudėtinga technine kalba, bet esminiai pakeitimai susiję su šiais aspektais: - Kreditų unijų veikla, ypač susijusi su tinklų ir informacinių sistemų valdymu ir tvarkymu. - Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su indėlių garantijų sistemomis ir skaitmeninės veiklos atsparumu finansų sektoriuje, įgyvendinimas. - Kredito unijų įstatymo priedo pakeitimas. Konkrečiai, pakeitimai apima: - 2 straipsnio 2 dalies pripažinimą netekusia galia. - 2 straipsnio 11 dalies pakeitimą, susijusį su kredito unijų sąvokų aiškinimu. - 3 straipsnio papildymą 6 dalimi, susijusiu su tam tikrų reikalavimų taikymu kreditų unijoms. - 61 straipsnio 1 dalies papildymą 7^1 punktu, susijusiu su tam tikrų Reglamento (ES) 2022/2554 reikalavimų pažeidimais. - Kredito unijų įstatymo priedo pakeitimą, susijusį su įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais.

Šis teisės aktas yra pakeitimai Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo straipsniuose. Pagrindinės pakeitimų sritys: - Pakeistas 2 straipsnio 15 dalis, kuriame apibrėžiamos įstatyme vartojamos sąvokos. - Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 6, 8, 10 ir 17 punktai, kurie reglamentuoja valdymo tvarkas, saugumo incidentų stebėjimą, veiklos tęstinumo procesus ir audito atlikimą. - Pakeistas 26 straipsnio 2 dalis, kuriame nurodoma, kad svarbios elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijos negali būti perduotos kitam asmeniui. - Pakeistas 28 straipsnio 1 ir 5 dalys, kuriose nurodomi reikalavimai elektroninių pinigų įstaigos finansinės apskaitos tvarkymui ir audito atlikimui. - Papildytas 40 straipsnio 1 dalis, kuriame nurodoma, kad pažeidžiami Reglamente (ES) 2022/2554 nustatyti reikalavimai. - Papildytas Įstatymo priedas nauju punktu apie 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2554. Teisės akto pakeitimai yra svarbūs, nes jie atnaujina ir precizuoja elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Tai yra teisės akto projektas, kuriame siūloma keletas pakeitimų Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai: 1. Pakeičiamas straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nurodoma, kad duomenų subjektų skundai nagrinėjami pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytą tvarką. 2. Papildoma straipsnio 9 dalis 7 punktu, kuriame nurodoma, kad nuo skunde nurodytos informacijos paskelbimo ar kitų aplinkybių atsiradimo iki skundo pateikimo dienos turi praėjti ne daugiau kaip 2 metai. 3. Papildomas straipsnis nauja 14 dalimi, kuriame nurodoma, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei nuo informacijos paskelbimo dienos praėjo ne daugiau kaip 2 metai. 4. Pakeičiama straipsnio 15 dalis, kurioje nurodoma, kad jei skundas yra pagrįstas, inspektorius gali priimti vieną iš sprendimų ir juo supažindinti skundą pateikusį asmenį, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus. 5. Pakeičiama straipsnio 17 dalis, kurioje nurodoma, kad inspektoriaus sprendimai skelbiami Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Teisės akto projektą teikia Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis numato keletą svarbių pakeitimų: 1. Įdarbinimas viešo konkurso būdu: LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. 2. Antra kadencija be konkurso: Pasibaigus pirmajai penkerių metų kadencijai, esant vadovo sutikimui, antrajai penkerių metų kadencijai jis gali būti skiriamas be konkurso, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė ne mažiau kaip 80 procentų tiems metams nustatytų rezultatų. 3. Įgyvendinimo laikotarpis: Šis įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d., o sveikatos apsaugos ministras turi priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. 4. Taikymas esamiems vadovams: Šis įstatymas taikomas ir iki 2026 m. sausio 1 d. į pareigas priimtiems vadovams, jeigu jų pirmoji kadencija baigiasi 2026 m. sausio 2 d. ar vėliau.

Šis teisės aktas yra projektas, kuriame pateikti pakeitimai Lietuvos Respublikos Dainų švenčių tradicijos įstatyme Nr. X-1334. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 4 ir 16 straipsnių redakcijos pakeitimais. 4 straipsnyje išdėstyta, kad Lietuvos dainų šventes sudaro įvairūs renginiai, toki kaip ansamblių vakaras, dainų diena, folkloro diena, kanklių koncertas, pasaulio lietuvių diena, pučiamųjų instrumentų orkestrų diena, šokių diena, tautodailės paroda, teatro diena ir vokalinių ansamblių koncertas. Taip pat paminėta, kad Gaudeamus šventę, vykstančią Lietuvos Respublikoje, gali sudaryti vienas ar keli šio straipsnio 2 dalyje numatyti Lietuvos dainų švenčių renginiai. 16 straipsnyje pakeistas dalyvaujančių subjektų apibrėžimas. Dainų švenčių programose dalyvauja Lietuvos kultūros tradicijas palaikantys Lietuvos Respublikos ir pasaulio lietuvių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno kolektyvai, pasaulio lietuvių bendruomenės. Teisės akto projektas skelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio pakeitimo įstatymo. Jo esmė yra papildyti minėtą straipsnį 417 1 dalimi, kurioje išdėstomi nauji kelio eismo taisyklių pažeidimai ir nustatoma bauda už juos. Pažeidimai apima kelio ženklų nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Pateiktame dokumente taip pat nurodoma, kad šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d.