Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas, kuris reglamentuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą. Konkrečiai, jame pateikiami pakeitimai įstatymo 8 ir 10 straipsniams. Pagal 8 straipsnio pakeitimus, nevyriausybinės organizacijos, norinčios būti pripažintos kaip viešosios naudos organizacijos, turi pateikti 2 paskutinių finansinių metų veiklos ataskaitas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Taip pat įvertinamas jų socialinis poveikis ir teikiamos paslaugos. 10 straipsnio pakeitimai nurodo, jog juridiniai asmenys privalo pateikti 1 finansinių metų veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Be to, jei juridinis asmuo turi interneto svetainę, privalo viešai skelbti informaciją apie įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus. Įstatymas įsigalioja 2025 m. rugpjūčio 1 d. Dokumentą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis įstatymas yra apie Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimą. Įstatyme numatomi svarbūs pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2025 m. spalio 1 d.: 1. 23 straipsnio 2 dalį papildo 4 ir 5 punktais: - 4 punktas numato, kad sveikatos apsaugos ministro paskirtoje valstybės arba savivaldybės sveikatos priežiūros viešojoje įstaigoje Respublikos Prezidentui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, sudaromos sąlygos organizuoti Respublikos Prezidento apsaugą, užtikrinti jo asmens duomenų apsaugą ir prireikus vykdyti veiklą. - 5 punktas numato, kad bus organizuojamas nuolatinis asmeninės pagalbos, sveikatos ir (ar) socialinės priežiūros paslaugų Respublikos Prezidentui teikimas namuose, jei jis to pageidauja ir kai tokių paslaugų gavimas tampa būtinas jam susirgus, nustačius 55 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį arba sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o paslaugų teikimo organizavimą vykdo Respublikos Prezidento kanceliarija. 2. Įsigaliojimas ir įgyvendinimas: - Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. spalio 1 d. - Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2025 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 108 straipsnio pakeitimo projektas. Projektas numato keisti 108 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pagal šį projektą, numatoma, kad skystuosius tręšiamuosius produktus ir kitas tręšimui naudojamas skystąsias medžiagas bus leidžiama naudoti tik augalų tręšimui per lapus. Projektas buvo pateiktas 2025 metų kovo mėnesį ir planuojamas įsigaliojimas - 2025 metų liepos 1 diena. Projektą teikė Seimo nariai Ilona Gelažnikienė ir Lilija Vaitiekūnienė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimas. Jame pateikiami pakeitimai įstatymo 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsniuose, o 22 ir 25 straipsniai pripažįstami netekusiais galios. Šie pakeitimai susiję su mokėjimų, įmonių grupių, techninių paslaugų teikimo, rizikos mažinimo priemonių ir kontrolės mechanizmų sistemos, incidentų valdymo procedūrų, teisės aktų pažeidimų ir kitais aspektais, susijusiais su mokėjimo paslaugų teikimu. Priede taip pat pateikiama nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumo. Visi šie pakeitimai yra oficialiai paskelbti Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas yra pakeitimai ir pripažinimai netekusiais galios tam tikriems Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo straipsniams. Šiame įstatyme keičiami ir atšaukiami kai kurie straipsniai, susiję su mokėjimo įstaigų veikla. Svarbi informacija yra pateikta techniniu būdu, todėl reikia specialių žinių, kad būtų galima suprasti visą turinį. Kadangi informacija yra techninio pobūdžio, reikalinga specializuota teisinė žinios, kad galima būtų visapusiškai suprasti dokumento turinį. Tačiau, apibendrinant, pakeitimai ir pripažinimai netekusiais galios siejasi su mokėjimo įstaigų veikla ir jų reguliavimu.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimas, kuriame atnaujinami keli įstatymo straipsniai ir pripažįstami kiti straipsniai kaip netekę galios. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su tam tikrų straipsnių išdėstymu ir apibrėžtų sąvokų aiškinimu, taip pat su skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamentavimu. Įstatymo pakeitimai taip pat apima auditorių, finansinę apskaitą tvarkančių asmenų, teisės konsultantų, vertintojų ir kitų ekspertų ar konsultantų vaidmenų aiškinimą. Galiausiai, pakeitimai papildo įstatymo priedą nauju punktu apie finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumo direktyvą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimas. Pagrindiniai šio teisės akto pakeitimai: 1. 10 straipsnis: Jeigu draudėjas priklauso grupei ūkio subjektų, kurių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo ar analogiško kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės akto reikalavimus, šio straipsnio 2 dalyje numatyti dydžiai nustatomi atsižvelgiant į įmonių grupės dydžius. 2. 22 straipsnis: Draudimo ir perdraudimo įmonės privalo užtikrinti nepertraukiamą įmonės veiklą, tam tikslui įmonėje turi būti parengtas ir patvirtintas veiklos tęstinumo planas bei užtikrintas jo įgyvendinimas, įskaitant tinklų ir informacinių sistemų diegimą ir valdymą pagal Reglamentą (ES) 2022/2554. 3. 205 straipsnis: Papildyta nuostata, jog draudimo įmonės gali būti baudžiamos už pažeidimus, kuriuos nustato Reglamentas (ES) 2022/2554. 4. 212 straipsnis: Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai. Be to, įstatymo priedas papildytas nuorodomis į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2556 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2554, kurie reguliuoja finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimas, kuriame keičiami įstatymo 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsniai ir pripažįstami netekusiais galios 22 ir 25 straipsniai. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 42 straipsnio ir 3 priedo pakeitimais. 42 straipsnyje papildoma 2 dalis 19 punktu, kuriame numatoma, kad atliekamos funkcijos, priskirtos kompetentingai institucijai pagal ES Reglamentą 2022/2554. 3 priedas papildomas 23^1 punktu, kuriame nurodomas 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami kiti reglamentai. Šis įstatymas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Seime ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 195 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame yra keičiamas 195 straipsnis, kuris susijęs su skolininkų, kuriems buvo perskolintos valstybės vardu gautos paskolos, arba skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, neteisingos informacijos pateikimas, jos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas arba veiksmų atlikimas be reikiamo leidimo. Straipsnyje nurodomos baudos už neteisingos informacijos pateikimą, dokumentų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, taip pat už veiksmų atlikimą be reikalingo leidimo. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis. Dokumentas pateikia pakeitimą 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte, kuriame nurodoma, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra Lietuvos bankas. Be to, dokumente nurodoma, kad šis įstatymas įsigalioja 2026 metų sausio 1 dieną. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.