Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra teisės akto, kuris keičia Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnius, projektas. Projektas apima keletą svarbių pakeitimų, tokių kaip: 1. Kraujo donoro apibrėžimas: pagal naują pakeitimą, kraujo donoras yra sveikas asmuo, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus sveikatos būklės reikalavimus ir savanoriškai duodantis kraujo ar kraujo sudėtinių dalių. 2. Kraujo donoro kraujo apibrėžimas: tai kraujas, kuris yra surinktas iš kraujo donoro, susidedantis iš plazmos ir ląstelinių komponentų (eritrocitų, trombocitų, leukocitų, kamieninių ląstelių) ir paruoštas transfuzijai ar perdirbimui. 3. Prieš imant kraują ar kraujo sudėtines dalis, turi būti patikrinta donoro sveikata ir atlikta Kraujo donorų registro duomenų apie kraujo donorus patikra. 4. Kraujo donorų registras: tai informacinė sistema, kurioje tvarkomi duomenys apie kraujo donorus. Registro duomenys yra vieši, išskyrus asmens duomenis. 5. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikras nuostatas, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. gruodžio 31 d. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir skelbė Respublikos Prezidentas.

Šiame teisės akte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 7 ir 30 straipsnius. Pagal pakeitimus, 7 straipsnyje kalbama apie Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą, kurio informacinės sistemos valdytoja bus Valstybinė ligonių kasa. Registre bus tvarkomi duomenys apie privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis ir valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą, būtinasias paslaugas ir kitą sveikatos priežiūrą gaunančius asmenis. 30 straipsnio pakeitimas susijęs su privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų registravimu informacinėje sistemoje. Įstatymas įsigalios 2027 m. sausio 1 d., o Vyriausybė ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 5 straipsnio pakeitimo. Šiame projekte siūloma pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 12 dalį ir pakeisti 5 straipsnio 15 dalį. Pagal pakeistą 15 dalį, pareiškėjų ir licencijų turėtojų asmens duomenys (įskaitant ir asmens kodą bei sveikatos duomenis) tvarkomi šio įstatymo ir licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdant asmenų sveikatos priežiūros praktikos licencijavimą, įskaitant ir licencijuojamos veiklos priežiūrą, siekiant užtikrinti asmenų sveikatos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų kokybę. Asmens duomenys tvarkomi laikantis ES reglamento, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų. Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo pakeitimas, kuris susijęs su slaugos praktikos ir akušerijos praktikos teisės aktu. Jis apima keletą svarbių pakeitimų: 1. 5 straipsnio 8 dalis yra pripažinta netekusia galia. 2. 9 straipsnio 3 dalis taip pat yra pripažinta netekusia galia. 3. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Aplinkos teršimo mokesčio įstatymo pakeitimas. Jo esme - atnaujinti nuostatas, susijusias su mokesčiais už aplinkos teršimą ir mokesčio lengvatų taikymu. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad nuo 2028 metų sausio 1 dienos įsigalios nauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija. 2. Įvedamos lengvatos mokesčio mokėtojams, kurie mažina teršalų išmetimą į aplinką ne mažiau kaip 5 procentais, taip pat atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių. 3. Nustatyti atleidimai nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių, taip pat nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis. 4. Apibrėžiamos sąlygos, kada mokesčio mokėtojai yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, vienkartinių pakuočių atliekomis ir sąvartyne šalinamomis atliekomis. Įsigaliojimo data - 2025 metai. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Atsiprašau, bet Jūsų pateiktas tekstas yra HTML kodo fragmentas, kuris atrodo kaip įstatymo projektas, bet jo nėra viso. Pagal tai, ką galiu matyti, tai yra Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimas. Pakeitimai susiję su antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimu. Konkretūs asmenų grupės, kurios turi teisę į šias pensijas, yra išvardytos: 1) Motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (įvaikių), 2) Asmenims, kuriems suteiktas garbės donoro vardas, 3) Asmenims, kuriems pagal Pasipriešinimo 19401990 metų okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, 4) Olimpinių žaidynių prizininkams, paralimpinių žaidynių prizininkams, kurčiųjų žaidynių prizininkams, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionams, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programos rungties pasaulio čempionams. Vis dėlto, norint gauti visą ir tikslų apibendrinimą, reikėtų matyti visą įstatymo tekstą.

Šis tekstas yra teisės aktas, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 24 straipsnio pakeitimą. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 24 straipsnio 3 punktu, kuris dabar sako, kad Vyriausybė nustato tvarką, kaip parenkamas globėjas (rūpintojas) vaikui ir teikia rekomendaciją dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įgaliotam teritoriniam skyriui. Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Taip pat nurodyta, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. pradėtos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procedūros baigiamos pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo, kuris turėtų įsigalioti nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Jame siūloma pakeisti ir išdėstyti naujai įstatymo 17 straipsnio 10 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 6, 12 ir 13 punktus bei 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pagrindiniai pakeitimai susiję su vaiko teisėmis ir privilegijomis, kai jis yra laikinai apgyvendintas pas fizinius ar juridinius asmenis. Pavyzdžiui, jei vaikas grąžinamas tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, neišmokėta priklausiusi pagal šį įstatymą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, ar vaikui paskirtų ir sustabdytų išmokų suma išmokama vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir jų mokėjimas tęsiamas nuo vaiko grąžinimo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą dienos. Kiti pakeitimai susiję su vaiko teisėmis, kai jam nustatoma laikinoji arba nuolatinė globa, taip pat su tėvų ar globėjų teisėmis ir pareigomis, kai jie atleidžiami nuo savo pareigų. Dokumente taip pat pateikiamos taisyklės, kaip elgtis su išmokomis, jei teisė į jas įgyta arba šių išmokų mokėjimas sustabdytas ar nutrauktas pagal senąjį įstatymą, bet naujos procedūros nebuvo pradėtos iki naujojo įstatymo įsigaliojimo.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Įstatymas dėl Užsieniečių Teisinės Padėties Nr. IX-2206 32 straipsnio pakeitimo. Pagrindiniai pakeitimai susiję su nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovavimu. Pagal naujus nuostatus, jei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis privalo kitą darbo dieną nuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo dėl vaiko laikinosios globos nustatymo priėmimo dienos paskirti atsakingą darbuotoją, kuris vykdys nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. pradėtos nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo skyrimo procedūros baigiamos pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Nr. I-1234) 42 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis buvo priimtas 2025 metais Vilniuje. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra pakeisti 42 straipsnio 3 dalį. Naujoje redakcijoje numatoma, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi per kitą darbo dieną nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, užregistravimo dieną raštu teikti nurodymą globos centrui parinkti vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją). Įstatymas numato įsigaliojimą 2026 metų sausio 1 dieną. Taip pat paaiškinama, kad iki 2025 metų gruodžio 31 dienos pradėtos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procedūros turi būti baigtos pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2025 metų gruodžio 31 dienos. Šį įstatymą skelbė Respublikos Prezidentas.