Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra teisės aktas, kuriame pateikiamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 11 straipsnio pakeitimas. Pagrindiniai dokumento punktai: 1. Pripažįstama, kad 11 straipsnio 7 dalies 6 punktas neteko galios. 2. Šis įstatymas įsigalioja nuo patvirtinimo datos. 3. Lietuvos Respublikos Prezidentas skelbia šį Seimo priimtą įstatymą. 4. Įstatymą teikia Seimo nariai. Dokumentas parašytas ir patvirtintas 2025 metais Vilniuje.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 19 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame siūloma pakeisti 19 straipsnio 4 ir 5 dalis, kurios susijusios su politinės organizacijos nario mokesčiu ir jo mokėjimo būdu. Pagal siūlomą pakeitimą, politinės organizacijos narys per metus gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 0,5 praėjusių metų trečiojo ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio. Taip pat į mokesčių sumą įskaičiuojama ir apmokėtų politinės organizacijos steigimo išlaidų dalis. Bendra per metus sumokėta mokesčių suma negali viršyti 1% metinių pajamų. Be to, pakeitimas numato, kad jei politinės organizacijos nario mokesčių suma per metus viršija 0,1 VMDU, narys privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Jei mokestis viršija 0,1 VMDU, už apskaitą atsakingas asmuo privalo patikrinti, ar mokestis atitinka įstatymo reikalavimus. Taip pat siūloma pakeisti 19 straipsnio 5 dalį, pagal kurią politinės organizacijos nario mokestis, viršijantis 0,1 VMDU, privalo būti mokamas tik banko pavedimu.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Žvalgybos Įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pakeitimu siūloma, kad direktorių krašto apsaugos ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo komitete, skiria ir atleidžia Vyriausybė. Įstatymas siūlomas įsigaliojimas nuo 2026 m. sausio 1 d. Taip pat nurodoma, kad Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius, paskirstas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, šias pareigas eina iki skyrimo į jas laikotarpio pabaigos. Dokumentą pateikia Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 27 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas pateikia keletą svarbių pakeitimų: 1. 27 straipsnio 2 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip: atvira šaudykla gali būti įrengiama ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų. Tiras ar šaudykla turi būti išdėstyti, pastatyti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas jų eksploatavimo saugumas ir aplinkos apsaugos normų reikalavimai. 2. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas: šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos ir įstaigos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet nebaigtos šaudyklų įrengimo ir leidimo eksploatuoti šaudyklą išdavimo procedūros tęsiamos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusią tvarką ir sąlygas. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas. Įstatymą teikė Seimo nariai Linas Jonauskas ir Algimantas Radvilas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 2 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip, kad politinės organizacijos steigėju gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis arba Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, sulaukęs 18 metų. Politinės organizacijos steigėju negali būti asmuo, turintis valstybės, pripažintos priešiška Lietuvos Respublikai, pilietybę. 2. 3 straipsnis pakeičiamas taip, kad teisę laisvai jungtis į politines organizacijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti turi Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, išskyrus asmenis, turinčius valstybės, pripažintos priešiška Lietuvos Respublikai, pilietybę. 3. 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip, kad politinės organizacijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę 18 metų ir nėra kitų valstybių politinių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose. 4. 8 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip, kad politinė organizacija privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašą. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Nacionalinio Saugumo Pagrindų Įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su žemės ūkio ir maisto ūkio politika. Įstatymas pripažįsta, kad žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriai yra strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui, nes jie užtikrina šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais. Įstatymas taip pat nurodo, kad valstybės užduotis yra kurti ir palaikyti atsparią ir savarankišką šalies maisto apsirūpinimo sistemą. Be to, valstybė turi užtikrinti palankias sąlygas gyventojų apsirūpinimui maisto ištekliais ir sudaryti sąlygas darniai, konkurencingai ir veiksmingai žemės ūkio ir maisto ūkio plėtrai. Įstatymas taip pat numato, kad valstybė turi sudaryti teisines, ekonomines ir kitas reikalingas sąlygas, kurios užtikrintų gyventojų aprūpinimą maisto produktais ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu. Įstatymas įsigalios 2026 m. rugpjūčio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir energetikos ministras iki 2026 m. liepos 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seime, yra dėl Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio pakeitimo. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 689 straipsnio 9 dalyje, kurioje išdėstoma, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojas gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, taip pat duomenis apie valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų atidarytas ir uždarytas sąskaitas. Įstatymas, išskyrus jo 2 straipsnio dalį, įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra įstatymas, kuris keičia ir papildo Lietuvos Respublikos Tikslinių kompensacijų įstatymą. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 1 straipsnio pakeitimu ir įstatymo papildymu nauju V skyriumi. 1 straipsnio pakeitimas reglamentuoja tikslines individualios pagalbos teikimo išlaidų, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų ir šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensacijas. Šios kompensacijos skirtos padėti užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą ir kompensuoti išlaidas, patirtas tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius. Naujas V skyrius detaliai aprašo šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo procesą. Šioje dalyje nurodoma, kad asmenys su negalia, kuriems nustatytas šuns pagalbininko poreikis, turi teisę vieną kartą per 96 mėnesius gauti kompensaciją, kompensuojančią 90 procentų faktinių šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 300 BSI. Taip pat aprašoma, kas įvyksta, jei šuo pagalbininkas dėl sveikatos nebegali teikti pagalbos arba miršta. Įstatymas taip pat numato buvusio V skyriaus ir 13 straipsnio pernumeravimą, o įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius. Įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymo projektu siūloma papildyti kodeksą 370² straipsniu, kuris numato baudas už transporto priemonių ir jų priekabų valstybinės techninės apžiūros atlikimą nesilaikant nustatytų reikalavimų. Pagal siūlomus pakeitimus, už pirmą kartą padarytą nusižengimą numatoma bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Jeigu nusižengimas padarytas pakartotinai, bauda numatoma nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, siūloma pakeisti kodekso 589 straipsnio 63 punktą, kuriame išdėstyta Lietuvos transporto saugos administracijos kompetencija dėl kodekse numatytų administracinių nusižengimų. Projektuojama, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

Šio dokumento esmė yra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimai. Šiame įstatyme numatomi šie pagrindiniai pakeitimai: 1. Pakeičiama 2 straipsnio 57 dalis, kurioje apibrėžiama, kas yra privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonė ir kokius įgaliojimus ji turi. Taip pat papildoma 70^1 dalimi, kurioje nurodoma, kas yra techninės apžiūros įmonių kontrolę vykdanti įstaiga ir kokie yra jos įgaliojimai. 2. Pakeičiamas 10 straipsnis, kuris papildomas 6 punktu, kuriame nurodoma, kad techninės apžiūros įmonių kontrolės įstaiga atlieka techninės apžiūros įmonių atitikimo nustatytiems reikalavimams ir techniniams kriterijams kontrolę. 3. Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo klausimai. Numatoma, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Taip pat nurodoma, kad Vyriausybė ir Susisiekimo ministras turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o jo teikėjai yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai.