Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 310, 333 ir 385 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra pakeisti ir papildyti šiuos straipsnius, kad būtų geriau užtikrinta vaiko teisių apsauga. Pagal pakeitimus, jei byloje sprendžiamas klausimas dėl veikos, padarytos vaiko atstovo pagal įstatymą prieš jo vaiką, įsiteisėjusio nuosprendžio kopija, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išsiunčiama Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. Šį įstatymą pateikė Seimo narys Laurynas Šedvydis.

Pateiktas HTML kodas yra iš Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2171 5 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai: - 5 straipsnio 1 dalis bus pakeista ir išdėstyta kitaip. - 5 straipsnio 6 dalis bus pakeista ir išdėstyta kitaip. - 5 straipsnio 9 dalis bus pripažinta netekusia galios. Taip pat, įstatymas, išskyrus kelias jo dalis, įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Be to, nurodytos kompensacijos ir išeitinės išmokos bus skiriamos laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Tai yra Lietuvos Respublikos Pakuočių ir Pakuočių Atliekų Tvarkymo Įstatymo pakeitimas. Įstatymas numato, kad gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pardavėjų ir jį grąžinti, kai jie grąžina pakuočių atliekas. Tai taikoma alkoholiniams ir nealkoholiniams gėrimams, supakuotiems į vienkartinę pakuotę, kurios talpa yra nuo 0.1 iki 3 litrų. Pakeitimai taikomi skirtingoms pakuotėms: stiklinei, PET ir plastikinei, metalinei ir kombinuotai. Šis įstatymas, išskyrus antrame straipsnyje nurodytą dalį, įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Vyriausybė ir aplinkos ministras turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. gruodžio 31 d. Be to, gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, galima platinti ir parduoti Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje iki 2027 m. kovo 31 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymas, kuris numato 21 straipsnio pakeitimą. Šis pakeitimas susijęs su 40 straipsnio 6 dalimi, kurioje reglamentuojamos nuostatos dėl vairavimo kursų atlyginimo karo prievolininkams. Pagal šį pakeitimą, karo prievolininkams, kurie atliko 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą ir per 12 mėnesių nuo paleidimo iš tarnybos baigė A ar B kategorijos vairavimo kursus ir įgijo teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, arba per 24 mėnesius baigė C kategorijos vairavimo kursus ir įgijo teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones, atlyginamos kursų išlaidos. Atlyginimas vyksta pagal krašto apsaugos ministro nustatytą tvarką ir ne daugiau kaip 10 bazinių socialinių išmokų. Įstatymo pakeitimą pasiūlė Seimo nariai Linas Jonauskas ir Dovilė Šakalienė.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo projektas. Projektas buvo pateiktas 2025 m. Vilniuje. Pagal šį pakeitimą, siūloma pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Administracinių teismų kompetencija neapima Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Tačiau ši nuostata neriboja suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kai byla priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, tačiau suinteresuoti asmenys mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi teisėti interesai yra pažeisti Respublikos Prezidento, Seimo, ar Vyriausybės priimto individualaus teisės akto ar veiksmo (neveikimo) pasekmėje. Dokumentą pateikė Seimo narys Artūras Zuokas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 18 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jo esmė susijusi su asbesto naudojimu statybos darbuose. Pagal šį įstatymą, pradedant nuo 2025 m. gruodžio 21 d., rangovai, vykdantys statybos darbus, kurie susiję su asbesto ar asbestą turinčių medžiagų pašalinimu ar statinio konstrukcijų, kuriose yra asbesto, ardymu ar pertvarkymu, turi turėti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodamą leidimą vykdyti statybos darbus veikiant asbestui. Tačiau šis reikalavimas netaikomas tiems statybos darbams, kurie pradėti iki 2025 m. gruodžio 20 d.

Šis tekstas yra išankstinio projekto variantas, skirtas Lietuvos Respublikos įstatymui dėl draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas pakeitimui. Projekte siūloma keletas pakeitimų: 1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį, kurioje kalbama apie viešųjų objektų, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pripažinimą. Siūloma, kad tokio pripažinimo atliktų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras bei savivaldybių institucijos. 2. Įvertinimas, ar viešieji objektai atitinka šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas, atliekamas tarpinstitucinės komisijos, kurią sudaro Seimas Centro teikimu. 3. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį, kalbančią apie tarpinstitucinės komisijos narių skyrimą ir kadencijų trukmę. Projektas patvirtintas 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje.

Tai yra įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 18 straipsnio pakeitimo, kuris buvo parengtas 2025 metais. Pagal šį įstatymo projektą, numatoma pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: "Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka Ministras Pirmininkas, ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais." Šio įstatymo projekto autorius yra Seimo narys Jurgis Razma.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 8 dalis, kurioje apibrėžiama, kad Licencijų informacinė sistema, valdoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, yra skirta licencijų duomenims ir informacijai tvarkyti vienoje vietoje. 2. 29 straipsnio pavadinimas keičiamas į "Licencijų išdavimas ir licencijų duomenų tvarkymas". Straipsnyje taip pat pateikiama nauja informacija apie licencijos turėtojo asmens duomenų skelbimą Licencijų informacinėje sistemoje ir duomenų atvėrimą pakartotinai naudoti bei duomenų teikimo apribojimus. 3. 34 straipsnyje nurodoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra Licencijų informacinės sistemos duomenų valdytoja. 4. Pateikiami nurodymai dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., o Vyriausybė ir ekonomikos ir inovacijų ministras privalo iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 2, 3, 10, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jo pagrindinės nuostatos yra šios: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame draudžiama teikti duomenis, kuriuos draudžia įstatymai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį. 2. Papildoma 2 straipsnio 2 dalis 11 punktu, kuriame nustatomas duomenų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų sąrašas. 3. Pakeičiama 3 straipsnio 3 dalis, kurioje apibrėžiama, kas laikoma duomenimis, ir nurodoma, kad jie gali būti pateikiami įvairiais būdais ir formomis. 4. Pakeičiama 10 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodoma, kaip apskaičiuojamas atlyginimas už duomenų teikimą pakartotinai naudoti. 5. Pakeičiama 14 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kaip duomenys turi būti teikiami pareiškėjui. 6. Pakeičiama 17 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kas yra Lietuvos atvirų duomenų portalo informacinės sistemos valdytoja ir duomenų valdytoja. Įstatymas turėtų įsigalioti 2027 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ekonomikos ir inovacijų ministras turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.