Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas

Apibendrinimas

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Nacionalinio Saugumo Pagrindų Įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su žemės ūkio ir maisto ūkio politika. Įstatymas pripažįsta, kad žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriai yra strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui, nes jie užtikrina šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais. Įstatymas taip pat nurodo, kad valstybės užduotis yra kurti ir palaikyti atsparią ir savarankišką šalies maisto apsirūpinimo sistemą. Be to, valstybė turi užtikrinti palankias sąlygas gyventojų apsirūpinimui maisto ištekliais ir sudaryti sąlygas darniai, konkurencingai ir veiksmingai žemės ūkio ir maisto ūkio plėtrai. Įstatymas taip pat numato, kad valstybė turi sudaryti teisines, ekonomines ir kitas reikalingas sąlygas, kurios užtikrintų gyventojų aprūpinimą maisto produktais ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu. Įstatymas įsigalios 2026 m. rugpjūčio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir energetikos ministras iki 2026 m. liepos 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Interesų grupės

• Žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriaus atstovai
  Šis dokumentas tiesiogiai liečia žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriaus atstovus, nes jame pripažįstama, kad šie sektoriai yra strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui. Tai gali reikšti, kad sektoriui gali būti skiriama daugiau išteklių arba gali būti taikoma speciali politika, skatinanti sektoriaus plėtrą.
  
  
• Gyventojai
  Gyventojai yra tiesiogiai susiję su šiuo dokumentu, nes jame kalbama apie jų apsirūpinimą maisto produktais. Įstatymas numato, kad valstybė turi užtikrinti palankias sąlygas gyventojų apsirūpinimui maisto ištekliais ir sudaryti sąlygas darniai, konkurencingai ir veiksmingai žemės ūkio ir maisto ūkio plėtrai.
  
  
• Energetikos ministras ir Vyriausybė
  Įstatymas nurodo, kad Energetikos ministras ir Vyriausybė yra atsakingi už šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktų priėmimą. Tai reiškia, kad jie turi parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus, kad galėtų įgyvendinti šio įstatymo nuostatas.