Ruošiamasi priimti

Lietuvos Respublikos Technologijų ir Inovacijų įstatymas Nr. XIII-1414, kuris pakeičia bei papildo 1, 2, 11, 13, 14, 17, 21 straipsnius. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Įstatyme nustatytos taisyklės ir sąvokos suderintos su ES teisės aktais. Jame reglamentuojamos valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo procedūros, įvertinama eksperimentinė plėtra, nustatomas veiklos potencialas, finansavimo principai ir kitos svarbios nuostatos. Ministrai turi priimti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus. Respublikos Prezidentas skelbia šį įstatymą visuomenei.

Projekto, kuriuo keičiami Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo VIII-1973 straipsniai, apibendrinimas: Šis įstatymas, įsigaliojęs 2024 m., pakeičia kelis Gamtinių dujų įstatymo straipsnius, susijusius su mažos apimties suskystintų gamtinių dujų pakartotiniu dujinimu, biržos operatoriaus veikla, perdavimo ar skirstymo sistemos operatorių veikla, gamtinių dujų sistemos plėtra, vartotojų prijungimas, naudojimosi sistema taisyklės, bei gamtinių dujų įmonių techninė priežiūra ir darbų atlikimas. Įstatyme išdėstyta, kaip vyks naujas sistemų įrengimas, taisyklės vartotojams ir operatoriams, bei įgyvendinimo tvarka. Įstatymas taip pat nustato skirstymo sistemos operatorių veiklos priežiūros taisykles ir leidžia kitų ES valstybių biržos operatoriams veikti Lietuvoje. Įstatymas privalo būti įgyvendintas iki nustatytų datų, o vartotojai turi mokėti prijungimo įmokas pagal galiojančias nuostatas.

Šio teisės akto esmė yra pakeisti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 straipsnį, susijusį su elektros vartojimo ir gamybos įrenginių prijungimu, taip nustatant naujas sąnaudas vartotojams. Taip pat numatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba bus atsakinga už įkainių tvirtinimą, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo kriterijais. Įstatymas įsigalios 2025 m. kovo 1 d., o Energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. sausio 31 d. Vartotojai, kurie sudarys sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi iki 2025 m. vasario 28 d., turės mokėti prijungimo įmoką pagal galiojančias teisės aktų nuostatas iki šio termino.

Įstatymo Nr. XIVP-4169 (2) apibendrinimas: Šis įstatymas keičia ir papildo Lietuvos Respublikos elektros energetikos Įstatymą Nr. VIII-1881, konkrečiai 16, 22 ir 482 straipsnius. Pagal šį įstatymą bus įgyvendintos naujos taisyklės, susijusios su elektros energijos gamyba ir valdymu bei tinklų operatorių pareigomis. Taip pat įtvirtinami griežtesni elektros energijos įrenginių saugumo reikalavimai, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Įstatymas numato, kad tinklų operatoriai negali atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginių prie elektros tinklų. Be to, numatyta, kad asmenys, turintys leidimus gaminti elektros energiją, privalo užtikrinti saugumą ir tinkamą įrenginių valdymą. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o įgyvendinimo detalės bus nustatytos iki 2025 m. vasario 1 d. Taip pat numatyta, kad asmenys, turintys leidimus gaminti elektros energiją, turi atitikti naujai nustatytus reikalavimus iki tam tikrų datų. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Įstatymas Nr. VIII-2032, keičiantis Lietuvos Respublikos Kelių Priežiūros ir Plėtros Programos Finansavimo įstatymą Šiame įstatyme pateikiamos pakeitimai dėl valstybės finansavimo programų, susijusių su kelių priežiūra ir plėtra. Jame numatyta, kad Susisiekimo ministerijos Įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūra vykdytų kelių naudojimo priežiūrą, atliktų tyrimus ir saugaus eismo programoms tvarkytų informacinę sistemą. Taip pat nustatyta, kad Policijos departamentas ir Informatikos bei ryšių departamentas vykdytų tam tikras funkcijas, susijusias su eismo įvykių informacine sistema. Be to, įstatymu numatytos išlaidų dalijimosi ir finansavimo schemas. Įstatymas yra priimtas ir skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo. Respublikos Prezidentas nurodo, kad įstatymas pradės galioti nuo 2024 metų.

Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas "Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo". Jame nurodomos sąvokos, kaip "elektroninė kelių rinkliava", "Europos elektroninės kelių rinkliavos paslauga" ir kitos. Aptariami kelių rinkliavos dydžiai, nemokamos transporto priemonės kategorijos, mokesčiai už naudojimąsi keliais didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Taip pat nurodoma, kaip bus naudojamos kelių rinkliavos lėšos ir kaip bus administruojama elektroninė kelių rinkliava. Teisės aktas taip pat apima mokestį už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose vykstant įvairiems darbams ir renginiams.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnį, nustatant pareiginės algos koeficientus tam tikriems instituto darbuotojams. Instituto direktoriaus, mokslinio sekretoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareiginės algos koeficientai yra nurodyti konkrečiais skaičiais. Įstatymas įsigalioja 2025 m. rugsėjo 1 d. Respublikos Prezidentas šį įstatymą skelbia Seimo priimtu.

Šiame įstatyme pateiktas pakeitimas susijęs su teisės gauti lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Šią teisę turės tam tikri asmenys, kurie rūpinasi vaikais su negalia, kuriems reikalinga individuali pagalba. Jeigu šeima augina daugiau nei vieną tokį vaiką, ji gali gauti kompensaciją už kiekvieną vaiką ir įsigyti automobilį bei pritaikyti jį pagal kiekvieno vaiko poreikius.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 31, 36 ir 37 straipsnius. Įstatymas nustato, kad trečiosios šalių patronuojančios įmonės arba atskiros įmonės parengta pelno mokesčio informacijos ataskaita turi atitikti tam tikrus kriterijus. Taip pat nustatoma, kad pelno mokesčio informacijos ataskaita ir, jei taikytina, pareiškimas turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 12 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos. Be to, informacija turi būti paskelbta Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos. Įstatymas taikomas rengiant pelno mokesčio informacijos ataskaitas, prasidedančias nuo 2024 m. birželio 22 d. ar vėliau.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo straipsnius 31, 36 ir 37. Pagrindiniai pakeitimai susiję su pelno mokesčio informacijos ataskaitų reikalavimais. Taip pat nurodoma, kad šios naujosios taisyklės įsigalios nuo 2024 m. birželio 22 d. ar vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių. Įmonės privalės atitikti nurodytus kriterijus ir pateikti informaciją Juridinių asmenų registre bei savo interneto svetainėje laiku.