Ruošiamasi priimti

Šiame teisės akte ratifikuojamas 2024 m. rugsėjo 25 d. Niujorke pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kosovo Respublikos Vyriausybės dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos. Tai reiškia, kad Seimas, vadovaudamasis Konstitucija, ratifikuoja šį susitarimą. Respublikos Prezidentas skelbia šį priimtą įstatymą.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio nuostatas. Pakeitimai apima įvairių svarbių dienų pripažinimą, tokias kaip Kultūros ir meno diena, Giminių diena, Miškininkų diena ir Nacionalinė vyno kultūros diena. Įstatyme nurodomos konkrečios šventės, kurias švęsti tam tikruose mėnesiuose. Taip pat nustatomi nauji punktai, kurie papildo esamas nuostatas. Įstatyme taip pat numatoma, kaip buvusieji punktai bus pakeisti ir kaip bus skelbiamas šis įstatymas, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Šio teisės akto pagrindinis tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Saugaus Eismo Automobilių Keliais Įstatymo 11 straipsnį. Pakeitimu nustatomi išorinės reklamos įrengimo keliuose, virš kelių, kelių juostose ir kelių apsaugos zonose reikalavimai bei ribojimai, kurie turi būti laikomi pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Jei išorinė reklama yra įrengta pažeidžiant nustatytus reikalavimus, ją turi pašalinti, nugriauti ar išardyti jos savininkas arba asmenys, kurie ją įrengė, neatlygindami nuostolių. Įstatymas pradės galioti nuo 2025 m. vasario 1 d., o Susisiekimo ministras iki 2025 m. sausio 31 d. privalo priimti įgyvendinamąjį teisės aktą šiam įstatymui įgyvendinti. Šis įstatymas skelbiamas kaip Lietuvos Respublikos Seimo priimtas.

Šis teisės akto projektas yra skirtas pakeisti Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo 5, 6 ir 19 straipsnius. Įstatyme nustatyta, kad Teisės aktų informacinė sistema naudojama siekiant užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą ir koncentruotumą. Sistema tvarko ir skelbia teisėkūros iniciatyvas, teisės aktų projektus, lydimuosius dokumentus, konsultavimosi su visuomene informaciją, numatomo teisinio reguliavimo koncepcijas bei kitus su teisės aktų projektais susijusius dokumentus. Be to, įstatyme numatyta, kad teisės aktų informacinės sistemos duomenys yra vieši. Valdytoja ir tvarkytoja šioje sistemoje yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Teisės aktų registro valdytoja ir tvarkytoja taip pat yra Seimo kanceliarija. Teisės aktų registravimas ir skelbimas vyksta Teisės aktų registre, o oficialus teisės akto paskelbimas laikomas jo įregistravimu ir paskelbimu Teisės aktų registre. Įstatymas numato, kad teisės aktai, kuriuose yra asmens duomenys, gali būti nuasmeninti, jeigu tai reikalauja duomenų apsaugos reikalavimai. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o įgyvendinimo teisės aktai bus priimti iki 2025 m. birželio 30 d.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 12 ir 14 straipsnius. Jo pagrindinis tikslas yra reglamentuoti tarnybinio būtinumo atvejų, kuriuose tarnybos pareigūnai gali panaudoti prievartą, sąlygas. Prievartą turi būti naudojama tik tada, kai tai yra būtina tarnybinėms pareigoms atlikti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir esamą pavojų. Toliau nurodoma, kada galima panaudoti fizinę prievartą ir kokie yra leidžiami veiksmai prieš skraidančius objektus. Įstatyme taip pat numatytos sąlygos, kada gali būti panaudoti šaunamieji ginklai ar sprogmenys. Šis įstatymas yra pranešimas apie jo priėmimą ir jį skelbia Respublikos Prezidentas.

Įstatymo, kuriuo keičiami 28 ir 29 straipsniai, apibendrinimas: Šiame įstatyme nustatomi pakeitimai Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme. Pagrindiniai pakeitimai susiję su Valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnų teise naudoti prievartą ir šaunamuosius ginklus bei sprogmenis. Tarnybų pareigūnai gali panaudoti prievartą tik tam tikrais atvejais, kai tai būtina ir proporcinga esamam pavojui. Taip pat nustatyta, kada galima naudoti šaunamuosius ginklus ir sprogmenis, ir kokios turi būti sąlygos šių priemonių panaudojimui. Be to, įtvirtintos nuostatos dėl reikalingos pagalbos suteikimo asmenims, kuriems buvo panaudota prievarta arba šaunieji ginklai, ir pareigūnų specialaus parengimo reikalavimai. Įstatymas įsigalios nuo skelbimo dienos.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Vadovybės Apsaugos įstatymo 70 ir 71 straipsnius. Pakeitimai susiję su pareigūnų teise panaudoti prievartą tarnybinio būtinumo atvejais, su sąlygomis, kada galima panaudoti šaunamuosius ginklus ir sprogmenis, bei su sąlygomis, kada galima naudoti šaunamuosius ginklus prieš gyvūnus, laivus ar transporto priemones. Taip pat nustatytos sąlygos, kada galima naudoti šaunamuosius ginklus prieš orlaivius ar kitus skraidančius objektus. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Šio teisės akto pagrindinis tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 27 ir 28 straipsnius. Įstatymas numato, kad policijos pareigūnai gali naudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais, atsižvelgdami į esamas aplinkybes ir pavojų. Prievartą galima naudoti siekiant apsaugoti asmenis nuo grėsmingų pavojų ar stabdyti transporto priemones. Taip pat nustatoma, kad šaunamieji ginklai ar sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina ir kyla neišvengiamas pavojus gyvybei, sveikatai ar nacionaliniam saugumui. Įstatymas taip pat apibrėžia, kada pareigūnai gali naudoti šaunamuosius ginklus prieš gyvūnus arba transporto priemones. Įstatymo priėmimą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas yra skirtas pakeisti Lietuvos Respublikos Finansinių Nusikaltimų Tyrimo Tarnybos įstatyme nurodytus 15 ir 17 straipsnius. Pagrindinis tikslas yra nustatyti taisykles dėl prievartos naudojimo tarnybos pareigūnų. Įstatyme nurodoma, kad prievarta gali būti naudojama tik esant tarnybiniam būtinumui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir kitus veiksnius. Taip pat įtvirtinami atvejai, kai leidžiama naudoti psichinę ar fizinę prievartą apsaugant kitus asmenis arba stabdant transporto priemones. Be to, įstatyme numatyta, kad šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kyla pavojus gyvybei, sveikatai ar nacionaliniam saugumui. Įstatymas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo ir pristatomas Respublikos Prezidentui.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 ir 14 straipsnius. Pagal pakeitimus, prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais, siekiant apsaugoti asmenis nuo grėsmingo pavojaus gyvybei, sveikatai ar turtui. Fizinė prievarta gali būti taikoma tik tada, kai psichinė prievarta yra neveiksminga arba neįmanoma, arba kai bet koks delsimas kelia pavojų gyvybei, sveikatai ar turtui, arba nacionalinio saugumo interesams. Be to, bausmių vykdymo sistemos pareigūnai gali naudoti šaunamąjį ginklą tik tuomet, kai kyla neišvengiamas pavojus jų gyvybei ar sveikatai, ir tik išimtiniais atvejais, kai kitos priemonės yra neveiksmingos arba kyla pavojus nacionaliniam saugumui.