Ruošiamasi priimti

Šis teisės akto projektas pakeičia ir papildo Lietuvos Respublikos Veterinarių vaistų įstatymą, siekiant pagerinti veterinarinių vaistų registracijos procesą. Svarbiausios pakeitimai apima naujas taisykles dėl veterinarinių vaistų registracijos informacinėje sistemoje, pakuotės lapelių rengimo reikalavimus, lygiagrečios prekybos leidimų panaikinimo sąlygas ir nuotolinės prekybos nereceptiniais veterinariniais vaistais taisykles. Įstatymas numato, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., o įgyvendinimo detalės bus priimtos iki 2026 m. gruodžio 31 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

Šio teisės akto esmė paprasta lietuvių kalba: Šis įstatymas keičia bei papildo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius 2511, 317, 318, 426, 505, 589, 604 nauju 5211 straipsniu. Įstatymas nustato baudas už aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų nurodymų nevykdymą, laivo perdirbimo dokumentų nepateikimą, neteisėtą uniformos dėvėjimą, transporto priemonės sustabdymo nesilaikymą, kliudymą pareigūnams vykdyti jų pareigas ir priverstinį neteisėtų objektų nuvežimą. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas nustato teisinius pagrindus ir tvarką, kuriuos turi laikytis institucijos atliekančios aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą. Įstatymas apibrėžia veiklos principus, funkcijas, veiklos organizavimą bei pareigūnų teisinį statusą. Įstatyme nurodomi objektai, kuriems taikoma aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra, tokiuose srityse kaip kraštovaizdis, vandens valdymas, chemikalai, oras, gamtos ištekliai ir kt. Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Įstatyme taip pat aiškinamos pagrindinės sąvokos, principai bei institucijos funkcijos ir atsakomybė. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros tikslas yra užtikrinti aplinkos apsaugą bei gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, prevenciją, pažeidimų nustatymą ir atitinkamų veiksmų įgyvendinimą.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 Nr. straipsnį. Pagal šį pakeitimą, ne mažiau kaip 50 proc. programos finansavimo lėšų, skiriamų vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti, tiesti, rekonstruoti ir remontuoti, o ne mažiau kaip 10 proc. finansavimo lėšų turi būti skirta saugaus eismo ir darnaus judumo priemonėms vietinėse keliuose. Šis įstatymas patvirtintas 2024 m. Vilniuje.

Šis įstatymas susijęs su Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybės sudaryta sutartimi dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. Įstatyme nurodoma, kad Lietuvos Seimas denonsuoja šią sutartį, kuri buvo pasirašyta 1995 m. liepos 18 d. Minske ir ratifikuota Lietuvos Seimo 1995 m. lapkričio 28 d. nutarimu. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Šis įstatymas ratifikuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir San Marino Respublikos Vyriausybės sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaujantis Konstitucija ir Prezidento dekretu. Sutartis buvo pasirašyta 2024 m. gegužės 17 d. Strasbūre.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 499, 500 ir 502 straipsnius. Jame numatytos naujos taisyklės, susijusios su vaiko globa ar rūpyba bei su asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais ar rūpintojais, pareigų bei reikalavimų aiškinimu. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o iki to laiko nagrinėjamos bylos bus baigiamos pagal senas Civilinio Proceso Kodekso nuostatas.

Šis teisės akto projektas yra apie Civilinio Kodekso straipsnių pakeitimą ir papildymą, siekiant geriau apsaugoti vaikų teises bei spręsti konfliktus tarp tėvų ir vaiko interesų. Jame yra numatyti tokie pakeitimai kaip ad hoc globėjo skirti galimybė, tėvų valdžios apribojimai, įvaikinimo taisyklės, globos centro forma bei kitos svarbios nuostatos. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o Vyriausybė turi iki 2025 m. birželio 30 d. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Papildomosios ir Alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pagal šio įstatymo pakeitimą, fizinis asmuo, norintis gauti sveikatos priežiūros specialisto licenciją, turi turėti aukštąjį išsilavinimą medicinos, reabilitacijos, odontologijos, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, mitybos, farmacijos, biologijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos, biochemijos, veterinarijos, socialinio darbo, psichologijos, sociologijos, antropologijos, pedagogikos, edukologijos, andragogikos, gyvūnų mokslų arba sveikatos apsaugos studijų srityse. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d., o Sveikatos apsaugos ministras turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 1, 2 ir 23 straipsnius bei priedą. Jame nustatomi kompetentingų institucijų įgaliojimai vykdyti Europos Sąjungos reglamentuose nustatytas funkcijas ir atlieka rinkos priežiūros bei bendro kontaktinio punkto funkcijas. Taip pat papildomas įstatymo priedas, kuriame įtvirtinamos dirbtinio intelekto taisyklės. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Respublikos Prezidentas skelbia šį įstatymą, priimtą Lietuvos Respublikos Seimo.